Medikus pastaruoju metu užplūdo vabzdžių sugelti ar alerginių reakcijų kamuojami pacientai.

Gamtos pavojai gena pas medikus

Gamtos pavojai gena pas medikus

 

Karšti orai vilioja žmones į gamtą, kur laukia ne tik pramogos, bet ir pavojai. Medikus pastaruoju metu užplūdo vabzdžių sugelti ar alerginių reakcijų kamuojami pacientai.

Panevėžio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Miglė Kuzmickienė pastebi, kad šiemet itin pagausėjo besiskundžiančiųjų sugėlimais, įvairiais bėrimais. Kas pastaruosius sukelia, kartais net sunku nustatyti. Spėjama, kad kartais nepageidaujamos reakcijos vasarą kyla ir dėl vartojamų medikamentų.

„Ypač išberti būna vaikai. Gal vandens užterštumas padidėjęs? Suaugusieji kreipiasi po darbų daržuose, šiltnamiuose – juos išberia nuo augalų. Kartais reikia net odos ligų atlasus pavartyti, nes nebežinai, koks čia negalavimas“, – pasakoja M. Kuzmickienė.

Jos teigimu, gydant bėrimus, paprastai skiriami preparatai nuo alergijos, tepalai odai nuraminti, patariama tas vietas pašaldyti. Pasak medikės, laiku pradėjus gydyti, jau po kelių dienų jaučiamas pagerėjimas, o per 5–7 dienas bėrimas visiškai išnyksta.

Priėmimo skyriuje – sukandžioti vabzdžių

Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje šią vasarą jau sulaukta vabzdžių sugeltų pacientų. Laimė, mirtinų atvejų kol kas nepasitaikė.

Pasak skyriaus vedėjos Jolantos Vokietienės teigimu, šiemet daug kraujasiurbių sukandžiotų žmonių. Jie pas medikus atvyksta sutinusiomis kojomis, patyrę vietines ir bendrines organizmo reakcijas.

„Prie vandens sukandžioja musytės ir kiti kraujasiurbiai. Šiemet tikrai nemažai nuo jų nukentėjusių žmonių“, – pastebi gydytoja.

Tokie įkandimai pasireiškia dideliu niežėjimu, gali prasidėti infekciniai uždegimai. Medikė patarė tokiais atvejais, kai yra paraudimai, skausmingi patinimai, būtinai kreiptis į medikus.

Pasak J. Vokietienės, alergiškiems žmonėms reikėtų iš anksto pasirūpinti apsauga nuo nepageidaujamų reakcijų.

„Bičių alerginiai įgėlimai prasideda greitai, o kraujasiurbių įkandimo vietos ištinsta, prasideda aplinkinių audinių uždegimai. Tokiais atvejais vertėtų pasirodyti šeimos gydytojui“, – pataria J. Vokietienė.

Ar pacientų srautai išaugo padaugėjus geliančių vabzdžių, ji teigia negalinti pasakyti, tik spėja, kad per karščius žmonės tiesiog dažniau atgaivos ieško gamtoje, todėl dažniau ir nukenčia. Tiesa, medikė pabrėžia, kad šiemet anksčiau atsirado sugeltųjų vapsvų. Pasak J. Vokietienės, alergiškiems žmonėms reikėtų iš anksto pasirūpinti apsauga nuo nepageidaujamų reakcijų.

„Niekada nežinai, kada užlipsi ant vapsvos ar, neduok Dieve, kažkokį vaisių paliesi su vapsva. Negali užbėgti už akių gyvenimui“, – sako gydytoja.

Vapsvos ankstyvesnės

Panevėžio bitininkų draugijos pirmininko Alfonso Rutkausko teigimu, jei žmogus ramiai elgiasi, problemų su bitėmis nekyla. Patyręs bitininkas pasakoja, kad dieną, kai labai karšta, bitės beveik neskraido.

„Prie šeimos būna, avily, arba aplipusios avilius vėdina. Kai labai karšta, bitės mažiau į darbą skrenda. Jos skraido ryte, kai vėsiau, ir vakarop, jeigu yra nektaro“, – pasakojo A. Rutkauskas.

Dieną daugiau galima sutikti vapsvų, širšių. Bitininkas pastebi, kad šiemet vapsvos gerokai ankstyvesnės, anksčiau jos aktyviausios būdavo liepą ir rugpjūtį.. Ankstyvi šįmet ir vadinamieji bičių vilkai – plėšriosios vapsvos – didelės, geltonos, gaudančios bet kokius vabzdžius ir netgi bites.

Dėsningumų nėra

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis sako, kad šie metai nėra kuo nors ypatingi.

„Tiesiog vasara, šilta ir žmonės daugiau būna gamtoje. Atsineša kriaušių, arbūzų, melionų, ir suskrenda širšės. O uodų šiemet, sakyčiau, net mažiau“, – mano A. Kulbis.

Kone sostinės centre gyvenantis gamtininkas sako, kad prieš keletą metų jo namų palangėje širšės lizdą susisuko gegužę ir jau birželį buvo aktyvios.

„Ši vasara vabzdžiams patogi ir gera, tai gal anksčiau pradėjo dėti kiaušinėlius. Kai tik tampa šilta, peržiemojusios širšių motinėlės pradeda kurti lizdą, formuoti. Turbūt ir šiemet taip nutiko“, – svarsto A. Kulbis.

Faktai

Pagrindiniai vabzdžiai, kurių įgėlimas gali sukelti vienokių ar kitokių reakcijų, yra šie: bitės, vapsvos, širšės, skruzdėlės, uodai, sparvos, gyliai.

Įgėlimo vietoje juntamas skausmas, stiprus niežėjimas, ta vieta parausta, patinsta. Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Jį reikia atsargiai pašalinti – nubraukti.

Įgėlus vabzdžiui, pavojingiausia yra bendra organizmo reakcija: galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas ir (ar) atsiradęs švokštimas, sąmonės netekimas. Šiais atvejais nedelsiant reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat būtina atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei dėl kvėpavimo takų tinimo, sutrikdančio kvėpavimą.

Jei nėra alergijos vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka šaldomojo tepalo. Jeigu žmogus alergiškas vabzdžių įgėlimams ar pastebima bendra organizmo reakcija, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų