P. Židonio nuotr.

Galvas skauda dėl nevalyvų kaimynų

Galvas skauda dėl nevalyvų kaimynų

Liaudies išmintis byloja, kad geras kaimynas – kaip rastas lobis. Deja, su kaimynais ne visiems pasiseka. Respublikos gatvėje gyvenantys panevėžiečiai įvairias institucijas užvertė prašymais gelbėti nuo netvarkingos kaimynystės.

Panaudotos sauskelnės, statybų atliekos ar greitojo maisto dėžės, kraunamos šalia konteinerio. Šį turtą į kaimynų kiemus išnešioja vėjas ir pulkai varnų.
Gyventojai baiminasi, jog nedaug trūksta, kad po miesto centrą pradėtų lakstyti ir žiurkės.
Respublikos gatvėje gyvenančios Gabrielės Zalbaitės namų kiemas ribojasi su dabar jau buvusių Lietuvos pašto, „Telia Lietuva“ pastatų kiemais.
Iki praėjusių metų jokių nesklandumų su kaimynais nekildavo.
Tačiau buvusį Lietuvos radijo ir televizijos centro pastatą praėjusį pavasarį įsigijus Vilniuje registruotai įmonei, prasidėjo vargai. Iki šiol patalpas čia nuomojasi „Telia Lietuva“, o ketvirtame aukšte įrengti loftai, skirti nuomoti.
Apgyvendinimo paslaugos siūlomos įvairiose internetinėse nuomos platformose.
Ši paslauga veikiausiai paklausi – tą išduoda ne tik kiekvieną vakarą patalpose deganti šviesa, bet ir milžiniški atliekų kalnai.
„Vidinis kiemas, kai čia veikė tik „Telia Lietuva“, buvo labai tvarkingas. Tačiau pastatą perėmus naujiems savininkams, prasidėjo bėdos. Kieme konteineriai nuolat perpildyti, atliekų krūvos kraunamos šalia: ir panaudotos sauskelnės, ir tušti grietinės indeliai, nepabaigtos picos ar kebabai. Visa netvarka prasidėjo tuomet, kai administracinėse patalpose buvo įrengti loftai“, – pasakojo G. Zalbaitė.

Bijo žiurkių

Atliekų kalnai ne tik neestetiškai atrodo, bet ir grasina didesnėmis ekologinėmis bėdomis.
Prie šiukšlių ratus nuolat suka varnų pulkai, būriais traukia benamės katės.
Aplinkiniai gyventojai nuogąstauja, kad nedaug trūksta įsiveisti ir žiurkėms.
Tokią skaudžią patirtį panevėžiečiai jau turėjo, kai prieš septynetą metų benamiai buvo pritempę šiukšlių į pačiame miesto centre, Kranto ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje esantį dar sovietmečiu įrengtą viešąjį tualetą.
Šį buvo įsigijęs ir apleidęs dėl nesutvarkytų Vasario 16-osios gatvės statinių skandalingai pagarsėjęs verslininkas Vladimiras Karpenka.
„Tuoj viduryje miesto centro vėl išvysime žiurkes. Pamatytumėte, kiek dabar varnų suskrenda puotauti prie tų konteinerių. Jei vėjas stipresnis, į mūsų kiemą skrenda panaudotas tualetinis popierius, plastikinės pakuotės, picos dėžės, net statybinės atliekos. Suprantu, kad tokį šiukšlyną padaro patys žmonės kiaulės, tačiau juk turi būti ir pastato administratorius“, – stebisi G. Zalbaitė.

Respublikos gatvėje gyvenantys panevėžiečiai įvairias institucijas užvertė skundais dėl kaimynystėje retai išvežamų atliekų. P. Židonio nuotr.

Respublikos gatvėje gyvenantys panevėžiečiai įvairias institucijas užvertė skundais dėl kaimynystėje retai išvežamų atliekų. P. Židonio nuotr.

Beliko tik viešumas

G. Zalbaitė dar šių metų pradžioje kreipėsi į Panevėžio savivaldybę. Į jos skundą sureaguota greitai.
„Vienu metu net nebuvo įmanoma važiuoti, darbuotojai savo automobilius statydavosi šiukšlių krūvose. Neapsikentusi užkėliau vajų. Po mano skundo teritorija buvo kruopščiai sutvarkyta, nebeliko ir šiukšlyno, tačiau jau po trijų dienų atliekų kalnai prie konteinerio ir vėl pradėjo augti“, – pasakojo kaimynystėje gyvenanti panevėžietė.
Šią savaitę ji vėl kreipėsi į Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių bei Aplinkos apsaugos departamentą.
„Aplinkos apsaugos departamente mano skundą užregistravo, tačiau tvirtino nelabai galintys kuo padėti, nes už tai atsakinga Savivaldybė. O jeigu ši negali padėti, pasiūlė kreiptis į žiniasklaidą, gal šiuo atveju padėtų tik viešumas“, – pagalbos tikisi G. Zalbaitė.
Jai nesuvokiama, kodėl atliekos nėra vežamos dažniau, jeigu jų susidaro tokie kalnai.
Eiliniai gyventojai vis brangstantį atliekų mokestį privalo mokėti tiek už būstą, tiek ir jame gyvenančiuosius, o komercinėms patalpoms, net jei tai iš tikro gyvenamosios patalpos, galioja kita tvarka.
„Pats miesto centras, o tokia baisi netvarka! Neseniai parduotas ir pašto pastatas. Jeigu dar ir ten bus įrengti loftai, paskęsime šiukšlėse. Negi Savivaldybė neturi būdų sutramdyti tokių apsileidėlių?“ – stebisi panevėžietė.

Ne pirmas kartas

Atliekų vežėjos bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Ernesta Lipskienė patvirtino: jie taip pat yra sulaukę gyventojų skundų dėl to, kad šiame kieme atliekos kraunamos šalia konteinerių.
Iš karto susisiekta su pastato šeimininku.
„Tąkart po mūsų prašymo susitvarkyti tas ir buvo padaryta. Patys buvome nuvažiavę patikrinti. Daugiau nebesilankėme, nes manėme, kad situacija išspręsta“, – komentavo E. Lipskienė.
Pasak bendrovės atstovės, pagal sutartį iš šio kiemo atliekos išvežamos kartą per savaitę.
„Jeigu atliekų kiekiai susidaro dideli, nebetelpa į konteinerį, reikėtų tankinti jų išvežimą – vežti atliekas du kartus per savaitę arba statyti papildomą konteinerį. Tačiau mes negalime priversti įmonės tą daryti“, – aiškino E. Lipskienė.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Tramdo baudomis

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis patvirtino, kad gyventojų skundai dėl netvarkingų kaimynų – vieni dažnesnių.
„Iš pradžių bandome susikalbėti gražiai, o kai prašymai neveikia, skiriamos baudos“, – sakė T. Martinaitis.
Savivaldybė pradėjo tyrimą dėl Respublikos g. 58-ojo pastato teritorijoje aplaidžiai tvarkomų atliekų.
„Kol kas tyrimo eigos komentuoti negaliu, tik galiu pasakyti, kad bendraujama su atsakingais asmenimis. Jeigu po įspėjimo įmonė nesusitvarkys, jai grės administracinė atsakomybė ir baudos“, – patvirtino T. Martinaitis.
Registrų centro duomenimis, Respublikos g. 58-uoju numeriu pažymėtą pastatą pernai balandį įsigijo Vilniuje registruota bendrovė „Kurkime“.
Pabandžius su jos vadovu susisiekti viešai skelbiamu mobiliuoju telefonu, visą dieną prisiskambinti nepavyko. Verslininkas, matydamas praleistus skambučius, neperskambino.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų