-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip nustatė du dešimtmečius atitinkamu tyrimus vykdę kanadiečiai – o jie tikrai negali skųstis sniego trūkumu, – su kiekvienu snygiu tam tikro amžiaus vyrų mirtingumas padidėja 16 proc., o su didesne sniego audra – ir visais 34 proc.
Ryšio tarp sniego kasimo ir moterų mirtingumo tyrėjai netyrė: nors apie tokius atvejus irgi žinoma, mokslininkai rėmėsi prielaida, kad užvirtus sniegui valyti jį dažniausiai imasi vyriškiai.
Problema tai, kad šlapias sniegas labai sunkus. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog pilnas kastuvas jo sveria kiek daugiau nei 7 kg. Per minutę tokį svorį tenka iškelti vidutiniškai 12 kartų. Pasidarbavus 10 minučių susidaro geri 900 kg sniego – bemaž tiek, kiek sveria kompaktiškas automobilis.
Pulsas valant sniegą šokteli iki 97 proc. maksimalaus (maksimalus pulsas nustatomas atėmus asmens amžių iš 220; 50-mečių maksimalus pulsas būtų 170 širdies susitraukimų per minutę). O tai daugiau nei to paties žmogaus pulsas pakiltų jam atliekant didžiausio intensyvumo fizinio krūvio testą širdies darbui įvertinti (pas mus tai veloergometrija, arba stacionaraus dviračio minimas, Šiaurės Amerikoje analogiškas testas atliekamas ant bėgimo takelio).
Antra, sningant paprastai spaudžia ir šaltukas. Fiziniai krūviai šaltame ore skatina kraujagyslių susitraukimą – kraujui tampa sunku cirkuliuoti po kūną. Dėl to irgi kyla kraujospūdis, o širdžiai tampa dar sunkiau apsirūpinti pakankamu kraujo kiekiu.
Tačiau didžiausi sniego kasimo pavojai, anot medikų, slypi pačiame veiklos pobūdyje.
Sniego valymas – statiški fiziniai krūviai. Tai reiškia, kad jūs stovite vietoje ir naudojate tik viršutinę kūno dalį pilniems kastuvams sunkaus šlapio sniego kiloti. Nuo tokių pratimų ir pulsas, ir kraujospūdis pašoka labai staiga ir labai aukštai.
Kėlimas tik rankomis reikalauja iš širdies daug didesnių pastangų nei tą patį svorį keltume atsispirdami kojomis.
Taip pat keldami ar stumdami kažką sunkaus mes paprastai sulaikome kvėpavimą. Dėl to pulsas ir kraujospūdis dar didėja.
Kai širdis daužosi it pašėlusi, bet jūs praktiškai stovite vienoje vietoje ir nejudinate kojų, kraujas susikaupia apatinėse galūnėse ir sunkiai besugrįžta atgal į širdį.
Galiausiai prisideda ir jau minėtas šalto oro poveikis kraujagyslėms – dėl jo širdies arterijos susitraukia, nors ir taip tėra virtų spagečių skersmens. Tad nenuostabu, jog pasekoje kyla kraujospūdis ir širdį pasiekia vis mažiau kraujo.
Kuo čia dėtas amžius? Jis tokioje situacijoje gali tapti gyvenimo arba mirties klausimu.
Žmonėms trečioj ar ketvirtoj dešimty sniego kasimas paprastai niekuo negresia, nes jiems dar nebūna išsivysčiusių vainikinių širdies arterijų liga. Tačiau jeigu jums 45–50 metų ar daugiau, turite žinomų arba nediagnozuotų širdies ligų ir dar praktikuojate sėslų gyvenimo būdą, kasti sniegą yra labai pavojinga.
Specialistai ypač akcentuoja nediagnozuotas širdies ligas.
Tai, kad kol kas nejuntami jokie simptomai, nereiškia, jog širdis sveika. Priešingai. Vyresniems kaip 50-ies žmonėms, visą gyvenimą mažai judantiems ir piktnaudžiaujantiems nesveiku maistu, kardiologinės problemos yra veikiau faktas nei prielaida. Tiesiog kartais pirmas ir paskutinis jų pasireiškimas yra mirtis sustojus širdžiai.
Suprantama, esama vidutinio amžiaus žmonių, kurių organizmui tokie fiziniai krūviai įkandami. Todėl medikai sako negalintys nubrėžti konkrečios amžiaus ribos – ar išskirti vienos kurios lyties, dėl kurios įsigaliotų draudimas kasti sniegą: mes visi be galo skirtingi.
Jeigu jūs reguliariai mankštinatės, cholesterolio lygis normalus, nerūkote, rizika turėtų būti mažesnė. Tačiau niekada – nulinė, pabrėžia medikai.
Tam reikia laikytis kelių paprastų specialistų rekomendacijų. Ir pirmoji iš jų – susirasti, kas tą padarytų už jus.
Vyresniems kaip 70–80 metų asmenims tai jau ne patarimas, o griežtas nurodymas. Net jeigu visą gyvenimą be jokių problemų nusikasdavote sniegą patys.
Tuo labiau jei kada nors rūkėte ar teberūkote, turite kitokių širdies ligų rizikų – laikas padėti kastuvą į šalį.
Stumkite, ne kelkite. Taip valant sniegą širdis patiria mažesnę įtampą.
Įvertinkite oro sąlygas. Jeigu reali arba jutiminė oro temperatūra žema, širdies kraujagyslės susitraukinės stipriau. Eidami valyti sniego visada pasirūpinkite keliais sluoksniais šiltų drabužių, dėvėkite kepurę, pirštines ir šaliką (patikėkite, baimė sušilti, o tuomet peršalti tikrai ne pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti darbuojantis kastuvu).
Venkite sunkaus maisto. Taip pat nerūkykite, nevartokite alkoholio jei ketinate eiti valyti sniego.
Darykite pertraukas. Truputį pakasę, pailsėkite. Pulsui ir kraujospūdžiui normalizuotis reikia laiko, todėl jokiu būdu nesiveržkite nukasti viso sniego vienu ypu.
Naudokite elektrinį sniego valytuvą, jei tik yra tokia galimybė. Turint širdies ligą ar kitų sveikatos problemų tai vis tiek bus pavojinga, tačiau ne taip, kaip kasant kastuvu, nes jūs judėsite.
Neignoruokite simptomų. Jeigu jaučiate skausmą ar bet kokį diskomfortą nuo bambos ir aukščiau, tučtuojau liaukitės dirbę. O pajutę bet kurį iš galimų infarkto simptomų, nedelskite kviestis greitąją pagalbą.
