Penktadienio paryčiais jame kilęs gaisras – jau trečias per kelerius metus.
Šįkart išgyvenusieji liepsnų siautėjimą dėkoja likimui, kad iš degančio namo spėjo išbėgti patys ir išnešti saldžiai miegančią dvejų metukų mažylę.
Kaip ir praėjusiais kartais, dviem šeimininkams priklausančiame pastate užsidegė mažiau tvarkinga namo dalis. Sparčiai plintant liepsnoms, gerokai didesnę žalą patyrė puikiai savąją pusę prižiūrintieji.
Bendrajam pagalbos centrui apie gaisrą J. Zikaro ir S. Daukanto gatvių kampe pranešta ankstyvą penktadienio rytą, vos keliolika minučių po 6 valandos.
Ugnies nuniokotas namas priklauso dviem savininkams.
Vienos jų, išpuoselėtos, o dabar gerokai ugnies nuniokotos dalies savininkė Alona Morkūnienė pasakojo, kad jiems priklausančioje namo dalyje gyvena penkiese – jiedu su vyru ir trijų asmenų dukros šeima.
Dabar, nudegus nemažai daliai stogo ir vandeniu suliejus visą namą, kurį laiką jame nebus įmanoma glaustis.
„Gerai dar, kad likome gyvi. Žentas spėjo per dūmus išnešti dukrelę, mūsų anūkėlę“, – kalbėjo nelaimės sukrėsta A. Morkūnienė.
Šeima vakar triūsė šalindama gaisro padarinius ir apgailestavo, kad draudikai įvertinti nuostolių pažadėjo atvykti tik kitą savaitę.
„Gyvename ant parako statinės. Turėdamas tokį kaimyną nežinai, kada kils gaisras, kada gali jame žūti“, – guodėsi A. Morkūnienė.
Anot jos, namas dega jau trečią kartą.
„Vos susitvarkom, susiremontuojam – ir vėl ugnis. Ir kaskart ji kyla mūsų namo bendraturčio pusėje. Kadangi namas draustas, ir mums, ir kaimynui atlyginama patirta žala, man kyla įtarimų, ar gaisras nėra sukeliamas tyčia“, – bėdojo A. Morkūnienė.
Pasak jos, atsitiktinumas ar ne, bet gaisrai kyla prieš jos šeimos šventes.
„Gerai dar, kad likome gyvi. Žentas spėjo per dūmus išnešti dukrelę, mūsų anūkėlę.“
A. Morkūnienė
Prieš trejus metus namo bendraturčio pusėje ugnis įsiplieskė per A. Morkūnienės 60-ąjį gimtadienį. Dabar raudonas gaidys paleistas artėjant jos vyro 65-mečiui.
„Artėja šventė, o mes palikti be namų“, – kalbėjo nelaimės sukrėsta namo dalies šeimininkė.
A. Morkūnienė teigė spausianti visas tarnybas, kad pareikalautų iš bendraturčio apsitvarkyti.
Kaimynas nuo jos teritorijos atsitvėrė kelių metrų aukščio tvora.
Jo kiemą A. Morkūnienė mato pro vieną iš namo langų.
Moteris guodžiasi nė lango atsidaryti negalinti, mat po juo – krūvos kaimyno sutemptų statybinių medžiagų ir dar stovi paliktas nenaudojamas automobilis.
„Mes visai neseniai grįžome į Lietuvą, prieš tai sunkiai dirbome Danijoje, po to ir Švedijoje. Svarstėme, gal dabar ramiai pagyvensime tėvynėje, bet ramybės nėra. Netgi atvirkščiai – dabar jau mūsų niekada neapleis baimė žūti liepsnose“, – kalbėjo A. Morkūnienė.
Kai namą pradėjo laižyti liepsnos, žmonės dar tik kėlėsi iš lovų.
„Išgirdau įtartiną pokšėjimą, tokį, koks būna leidžiant fejerverkus. O tada pamačiau virš kaimynų namo ugnį“, – pasakoja vakar gaisravietėje sutikta moteris.
Kitos gatvės pusės gyventoja tvirtino pokšėjimų negirdėjusi, tačiau pirmas vaizdas, ką pamatė ryte pažvelgusi pro langą – ant kaimynų stogo šokanti ugnis.
„O aš išgirdęs poškėjimus pamaniau, kad kas nors iš netoli gyvenančiųjų šventė iki paryčių ir pamatę, jog dar liko neiššautų fejerverkų, ėmė juos poškinti“, – pasakojo S. Daukanto gatvėje gyvenantis Vitalijus.
Tariamus fejerverkų šaudytojus jis dar spėjęs mintyse iškeikti, kol supratęs, kad tokie garsai reiškia ne linksmybes, o didelę nelaimę.
Moterys neslėpė, kad gaisras taip išgąsdino, kad teko griebtis vaistų. Buvo baisu matyti degantį kaimynų turtą, baimė ėmė ir dėl to, kad ugnis nepersimestų į jų pačių namus.
Vietiniai gailėjo nuo gaisro vis nukenčiančių kaimynų.
„Tai nuostabūs žmonės, nemačiau jų nedirbančių. Kaip gražiai susitvarkė savąją namo pusę. Darbštūs ir draugiški žmonės. Pamenu, kartą ėjau pasiimti laikraščių, o iš priekio prie manęs kone atbėgęs kaimynas puolė atsiprašinėti, kad važiuodamas automobiliu netyčia stuktelėjo į manąjį. Niekas to stuktelėjimo nematė, galėjo žmogus sau ramiausiai nuvažiuoti, o jis atėjo atsiprašyti, atlygino, nors ir nedidelę, žalą“, – pasakojo Vitalijus.
Namas, kuriame kilo gaisras, Panevėžyje jau spėjo pagarsėti kaip užkeiktas. Taip jį imta vadinti jau po pirmų dviejų gaisrų.
Pirmasis įvyko prieš vienuolika metų, dar kartą liepsnos įsisiautėjo prieš trejus.
Ir tuomet, ir šį penktadienį gaisras kilo, kaip teigė bendraturčiai ir artimiausi kaimynai, namo dalyje, priklausančioje čia nuolat negyvenančiam vyriškiui.
Apie šį gyventoją kaimynai sako žinantys labai nedaug.
Degusio namo artimiausios kaimynės su žurnalistais kalbėtis sutiko tik sulaukusios garantijų, kad nebus paviešintos nei jų pavardės, nei vardai. Moterys pripažino bijančios kaimyno keršto.
Jo vardą, pavardę kaimynės teigia žinančios, tačiau niekada nebendravusios.
„Toji namo dalis anksčiau priklausė jo močiutei. Senutei mirus, gavome keistoką, nebendraujantį kaimyną“, – guodėsi viena iš kaimynių.
Jo namo dalį supanti teritorija aptverta aukšta aklina tvora, tad tik dabar, ugniagesiams iškėlus tokius pat aklinus vartus, kaimynams atsirado galimybė apžiūrėti jo kiemą.
Jame – trys nebenauji ir greičiausiai nevažiuojantys automobiliai. Ketvirtas, matyt, nebetelpantis kieme, kaimynų teigimu, kelis mėnesius nejudinamas stovi S. Daukanto gatvėje.
Aplink namo dalį, kurioje, kaimynų manymu, ir įsiplieskė ugnis, prikrauta plytų, kitų statybinių medžiagų, tad kieme vietos tikrai mažoka.
Matyti, kad pastatą bandoma plėsti, vyksta, anot kaimynų, dešimtmečius tebesitęsiančios statybos. Vakar, jau užgesinus gaisrą, uždarame kieme mėtėsi krūvos nuodėgulių. Kaimynai gaisravietę stebėjo nedrįsdami prie jos artintis.
„Kai prieš trejus metus pas tą patį kaimyną kilo gaisras, pro vartus buvau įėjęs pas jį, būčiau klausęs, ar galiu kuo padėti. Mano vizitas baigėsi tuo, kad net nespėjęs pakalbinti, nuo padegėlio gavau kumščiu į dantis, teko net kviesti greitąją“, – pasakojo Vitalijus.
Vakar įsiplieskus gaisrui, šios namo dalies šeimininko namuose nebuvo.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė patvirtino, kad gaisras kilo mažesnėje (šiuo metu negyvenamoje) namo dalyje.
„Gaisro priežastys kol kas nežinomos, jas nustatyti padės iš Vilniaus atvykę Gaisrinių tyrimų centro ekspertai“, – teigė V. Vaiginytė.