-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kasmet pasaulyje padaroma tūkstančiai milijardų nuotraukų – stulbinantis skaičius, žinant, kad dar vos prieš porą dešimtmečių akimirkas galima buvo fiksuoti tik juostiniu fotoaparatu. Šiame amžiuje nuotraukos yra kasdienybė, o kai kuriems žmonėms sena fotografija yra vienintelis likęs prisiminimas apie brangų žmogų. Laimė, dabar yra galimybė prisiminimus išsaugoti.
Apskaičiuota, kad šiandien kas dvi minutes pasaulyje padaromų nuotraukų skaičius yra lygus visoms nuotraukoms, padarytoms per visą XIX amžių! Kaip pavyzdį galima pasitelkti socialinius tinklus – į „Facebook“ kasdien įkeliama per 350 mln., o į „Instagram“ – per 50 mln. nuotraukų.
Didelė dalis nuotraukų socialiniuose tinkluose – asmenukės. 2016 metų duomenimis, „Instagram“ yra per 250 mln. nuotraukų su grotažyme „selfie“ (liet. asmenukė). Taip pat apskaičiuota, kad dabartinis 20–30 metų jaunimas daryti asmenukėms per savaitę skiria maždaug po valandą, o per visą savo gyvenimą padarys bent 25 tūkst. tokio tipo nuotraukų. Beje, Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė moterų, prieš keldamos savo nuotrauką į socialinius tinklus, ją bent kiek paredaguoja.
Jei būtų renkama originaliausia visų laikų asmenukė, į šį titulą neabejotinai pretenduotų dar 1966 metais astronauto Bazo Oldrino užfiksuota nuotrauka atvirame kosmose, praminta pirmąja kosmine asmenuke. Tuo metu daugiausia pasidalijimų – 3,3 milijono – sulaukusios asmenukės rekordą 2014-aisiais pasiekė komikė Elen Dedžener, kuri vesdama „Oskarų“ apdovanojimus grupinei asmenukei sukvietė keliolika Holivudo žvaigždžių, pradedant Meril Stryp, Bredliu Kuperiu, Džulija Roberts ir baigiant Kevinu Speisiu, Bredu Pitu ir Dženifer Lorens.
Populiariausios ir daugiausia kartų istorijoje peržiūrėtos nuotraukos pavadinimas yra „Bliss“ (liet. „Palaima“). Daugelis žmonių ją žino, nes tai legendinis „Windows XP“ ekrano fonas, kuriame užfiksuota žalia kalva ir virš jos plaukiantys debesys. Šis vaizdas buvo įamžintas Kalifornijoje 1996-aisiais JAV fotografo Čarlzo O’Riro. Daugelis žmonių mano, kad ši nuotrauka buvo techniškai apdorota ir pagražinta, tačiau pats fotografas šias kalbas visuomet neigė.
Pirmoji spalvota fotografija buvo padaryta 1861 metais, ir nors tai buvo didžiulis laimėjimas, tačiau fotografai dar ilgai darė nespalvotas nuotraukas, kurias galime rasti artimųjų fotoarchyvuose. Spalvotas fotografijas gana plačiai imta gaminti gerokai vėliau: 1930 metais jos jau pradėtos daryti dažniau ir ilgainiui išstūmė nespalvotas fotografijas.
Senose nuotraukose žmonės nesišypsojo. Taip buvo todėl, kad buvo fotografuojama dideliais senais fotoaparatais ir technologija nebuvo tokia ištobulinta. Žmonėms, pozuojantiems nuotraukai, tekdavo ilgokai išsėdėti vienoje pozoje, kol nuotrauka buvo padaroma. Kad nesujudėtų, buvo naudojamos atramos galvai. Natūralu, kad tiek laiko šypsotis būtų tikrai sudėtinga.
Seniausios pasaulyje nuotraukos autoriumi laikomas Niceforas Niepsas. Jo nuotrauka „Vaizdas pro langą Grase“ buvo padaryta dar 1827 metais. Joje užfiksuoti Prancūzijos miestelio pastatai. Tenka pripažinti, kad nuotraukos kokybė yra itin prasta ir objektai joje gana sunkiai įžvelgiami. Sunku patikėti, tačiau šios nuotraukos išlaikymas truko net 8 valandas. Po dešimties metų jo kolega Luji Dageras išrado fotografijos plokšteles, dėl kurių nuotraukos išlaikymo trukmė sumažėjo iki pusvalandžio.
Ar žinojote, jog nuotraukoje dažniausiai geriau atrodo kairė veido pusė. Kelsi Blekbarn ir Džeimio Šrilo studija rodo, kad dešinė pusė yra mažiau patraukli. Tyrėjai aiškina, jog taip gali būti dėl intensyviau išreiškiamų emocijų būtent kairiąja veido puse.
Gražią 1838 m. dieną vienas paryžietis, eidamas judriu Paryžiaus bulvaru, trumpam stabtelėjo, kad jam nuvalytų batus. Tai lėmė, kad ir jis, ir valytojas pateko į fotografijos istoriją kaip pirmieji kada nors nuotraukoje užfiksuoti žmonės. Tiesa, jų tapatybės taip ir liko nežinomos. Patys jie irgi niekuomet nesužinojo apie savo pasiekimą. Tą dieną prancūzas Lui Dageras, kuris buvo vienas iš fotografijos pradininkų, kaip tik eksperimentavo su fotografija. Jis bandė pro savo kambario langą nufotografuoti Šventyklos bulvarą – judrią gatvę Paryžiuje. Fotografavimo metodas, kurį pasitelkė L. Dageras, buvo jo paties išrasta dagerotipija – vienas pirmųjų fotografijos būdų. Fotografuojant šiuo būdu, vaizdas buvo užfiksuojamas poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje, ją apdorojant gyvsidabrio garais. Technologine prasme dagerotipija gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinės fotografijos. Dabar įprasta, kad nuotrauką galima padaryti akimirksniu. Dagerotipinė nuotrauka buvo daroma apie 10–12 minučių. Bet koks į kadrą patekęs objektas, kuris per šį laiką judėdavo, tapdavo beveik nematomu galutinėje nuotraukoje. Tai lėmė, kad pirmosios dagerotipinės nuotraukos, kurias 1837–1838 m. užfiksavo Paryžiuje gyvenęs ir dirbęs L. Dageras, buvo daugiausia Paryžiaus gatvių vaizdai be žmonių. Nors fotografuojamose gatvėse žmonių būdavo, išryškinus nuotrauką jų tiesiog nesimatydavo. Tokia turėjo būti ir ši nuotrauka. Negalvokite, kad gatvėje, kurią fotografavo L.Dageras, tądien nebuvo žmonių – priešingai, tai buvo judri gatvė, ir ja, kol buvo padaryta nuotrauka, praėjo ne vienas žmogus, pravažiavo ne vienas vežimas. Bet, kadangi judėjo, jie į nuotrauką nepateko. Išskyrus jau minėtus du vyrus. Nuotraukos apatiniame kairiajame kampe galite matyti jų siluetus. Kadangi batų valymas užtruko, ir valytojas, ir žmogus, kuriam buvo valomi batai, tas dešimt minučių išbuvo ramiai ir „spėjo“ patekti į nuotrauką. Tuo metu istorinės tokios nuotraukos reikšmės niekas nesuvokė. Panašiu laikotarpiu su ankstyvosiomis fotografijos technologijomis eksperimentavo ir kiti pirmieji fotografai. Tad teoriškai įmanoma, kad kas nors nuotraukoje žmogų užfiksavo ir anksčiau. Tačiau kitos nuotraukos, jei jų ir buvo, arba neišliko, arba nėra žinomos.
Fotografija – tai menas, dėl kurio kai kurie žmonės linkę plačiai atverti savo pinigines. Brangiausia pasaulyje nuotrauka padaryta žymaus australų fotografo Peterio Laiko ir pavadinta „Fantomas“. 2014 metais aukcione ji buvo parduota už 6,5 mln. JAV dolerių. Prieš tai brangiausios fotografijos titulas priklausė vokiečiui Andresui Gurskiui, kurio nuotrauka „Reinas II“ 1999 metais buvo parduota už 4,3 mln. dolerių.
