„GlassJazz“ paroda.

Finaliniai stiklinio džiazo akordai – po Dailės galerijos skliautais

Kad Panevėžyje džiazuojama stiklu, žino daugelis. Kažkas matęs, kažkas girdėjęs, užuodęs ar kitaip pajutęs.

Vieni puikiai žino, kad kas dveji metai meninio stiklo studijoje „Glasremis“ atsiveria „stiklo pragaras“. Kiti kasmet pasitikslina: ar jau, ar šiemet? Bet yra ir tokių, kuriuos dar galima nustebinti, kad ir Lietuvoje, o juolab Panevėžyje, veikia studija „Glasremis“, į kurią iš įvairių pasaulio kampelių lyg giminės susibėga stiklo menininkai ir džiazo ritmu svaidosi ugnimi, išdarinėja keisčiausius dalykus. Šiam ugnies spektakliui nerašomi tekstai, nekuriami scenarijai, tik menininkai tampa savotiškais aktoriais, nes yra nuolat stebimi smalsių į studiją užsukančių panevėžiečių bei miesto svečių. Kūrėjai, patekę į sau neįprastas darbo sąlygas, turi įgyvendinti tai, ką sumanę, tad ne visada jaučiasi tvirtai, užtikrintai. Tada tenka pasitelkti improvizaciją. Ne todėl, kad stiklo menas Lietuvoje dar vis spraudžiamas į taikomojo meno kategorijos rėmus, o lietuvių stiklo menininkų gretos nėra tokios gausios, į Panevėžį suvažiuoja menininkai iš įvairių pasaulio šalių. Jauni ir jau pripažinti kūrėjai – tie, kurių gyslomis teka karštas stiklas, veržte veržiasi čia dalyvauti. Nes šis meninio stiklo simpoziumas – kitoks, vienintelis toks Europoje, o gal ir visame pasaulyje, unikalus savo ieškojimų ir atradimų galimybėmis. Nes čia susilieja, persipina, sąveikauja ir viena kitą papildo įvairios meno sritys, žanrai, stiliai. Ir, regis, džiazas šiame kontekste jau tampa improvizaciją apibūdinančiu žodžiu. Džiazuojam karštu stiklu, sako meistrų komandos apsuptas menininkas; džiazuojam, sako fotoaparatais ir vaizdo kameromis apsiginklavę fotografai bei operatoriai. Džiazuoja ir dūmų bei žiežirbų debesį prasklaidę žiūrovai. Tik muzikantams džiazo terpė – įprasta aplinka. Nors ir jie, patekę į karščiu alsuojančią stiklo studiją, suskamba kitaip – ypatingai.

Simpoziumo (lot. Symposium – puota, pokylis; šventė) sąvoka siekia laikus dar gerokai prieš Kristų. Randama duomenų, kad simpoziumai vykdavo jau IV a. prieš mūsų erą. Pačio simpoziumo prasmės aiškinime rasime įvairių tarpusavyje susijusių interpretacijų, bet iš esmės tai žodis, pagal kilmę reiškiantis puotą, dažnai su muzika, vynu, pokalbiais ir linksmybėmis. Viena pagrindinių simpoziumų dalių – žaidimai. Dabar simpoziumas suprantamas kaip akademinis tam tikros srities profesionalų, mokslininkų susibūrimas. Kelių šalių atstovai keičiasi informacija, patirtimi, idėjomis.

Unikalus Panevėžio „GlassJazz“ atitinka visus simpoziumo kriterijus ir apibūdinimus bei sukuria papildomus. Čia gausu ir „duonos“ – stiklo, dalijimosi patirtimi, darbo prie krosnių bei staklių ir, be abejo, žaidimų – kūrybos vakarai, susitikimai su meno mylėtojais, vakarojimai su kolegomis. Čia susirenka net kelių meno sričių profesionalai, prasiplečia kūrybos laukas, užsimezga naujos idėjos, gimsta projektai.

Šiųmetis simpoziumas buvo neeilinis. Visą pasaulį sukaustęs virusas neaplenkė ir meno lauko. Stipriai apkarpęs dalyvių geografiją, paskutinę akimirką uždarė kelius ir artimiausiems kaimynams – latviams bei estams. Iš situacijos teko suktis vėlgi improvizuojant. To dar nebuvo, tačiau akivaizdu, kad menininkui dirbti su stiklo meistrų komanda įmanoma ir per atstumą, bendraujant internetu, telefonu. Regis, tiek menininkai, tiek ilgametę patirtį turintys stiklo meistrai su šiuo išmėginimu puikiai susitvarkė.

Beveik savaitę vykusių kūrybinių iššūkių maratoną vainikavo paroda, į atidarymą sukvietusi didžiulį būrį stiklo meno gerbėjų. Baigiantis rugsėjui, po Panevėžio dailės galerijos skliautais apsigyveno per 30 stiklo kūrinių – dalis jų atkeliavo tiesiai iš menininkų dirbtuvių, kiti gimė čia – studijoje „Glasremis“. Galerijos sienas puošia ne tik simpoziumo akimirkas fiksavusių fotografų sukurtos nuotraukos, bet ir tapybos bei grafikos triptikas, ugnimi piešti paveikslai, sukasi dar labai šviežiomis karšto vyksmo emocijomis alsuojantis filmas. O Fotografijos galerijoje eksponuojamos 2016-aisiais, 2018-aisiais vykusių simpoziumų fotografijos. Jos – iškalbingos. Kiekvienas, atėjęs į parodą, tikrai suras džiazo ritmu sielos stygas užkabinantį kūrinį. Juk galima sau leisti valandėlei pasimiršti ir patiems improvizuoti – pažaisti filme įamžintomis emocijomis, mėgaujantis vaizdais leistis į spalvingą ir skaidrų, žvilgantį ir faktūrinį, filosofinį ir dekoratyvų stiklo pasaulį, kuriame telpa tiek daug kiekvieno menininko, stiklo meistro, fotografo, organizatoriaus širdies šilumos.

Tarptautinio meninio stiklo simpoziumo „GlassJazz’20“ paroda Dailės galerijoje ir Fotografijos galerijoje veiks iki spalio 24 dienos.

P. Židonio ir I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.