-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietis Osvaldas Putkis po magistro ir doktorantūros studijų iš Jungtinės Karalystės prieš daugiau nei šešerius metus grįžo į Lietuvą ir dirba sostinėje įsikūrusioje įmonėje, kurios specializacija – biometrinės technologijos. Visgi pats Osvaldas orientuojasi ne į biometrinių technologijų vystymą, o tai, kas jam atrodo dar įdomiau ir arčiau širdies. Šiuo metu jis vadovauja technologijų inžinerijos komandai, kuriančiai inovacijas, plačiai pritaikomas rinkoje.
„Labiausiai mane džiugina pirminė stadija, kai idėjos ir koncepcijos materializuojasi į pirmuosius prototipus ar pirmuosius algoritmus“, – sako mokslininkas, ypač susidomėjęs kompiuterio ir smegenų sąsaja (angl. BCI).
O. Putkio komanda šiuo metu savo laiką skiria projektų ar produktų kūrimui, kurie visi yra savaip įdomūs.
Vienas tokių – kryptinis garsiakalbis „Focusonics“, galintis skleisti garsą siauru spinduliu dešimtis metrų. Produktas inovatyvus tuo, kad garsiakalbis leidžia skleisti garsą tik į konkrečią zoną – žmogus, patenkantis į spindulį, girdi garsą, o vos žingsnis nuo spindulio – garso nebegirdėti. Dažniausiai tokio pobūdžio garsiakalbiai naudojami muziejuose ar meno projektuose, kai reikia, kad konkrečioje vietoje girdėtųsi skleidžiama žinutė ar garsas, arba reklaminiams ir marketinginiams tikslams, kai produktas ekspozicijoje pristatomas su garsu ar informacine žinute, kuri yra girdima tik esant šalia produkto, arba pritraukti pirkėjo dėmesį iš toliau. Šis panevėžiečio išradimas jau prieš kurį laiką išleistas į rinką. Pasaulyje yra vos kelios įmonės, turinčios panašių produktų.
Garsiakalbis „Focusonics“ naudojamas muziejuose ar meno projektuose, kai reikia, kad konkrečioje vietoje girdėtųsi skleidžiama žinutė ar garsas.
Kitas O. Putkio projektas susijęs su kompiuterių ir smegenų sąsajos kūrimu, naudojant elektroencefalografiją ir įvairius duomenų apdorojimo algoritmus. Šiame projekte, pasak mokslininko, yra daugiausia tiriamosios veiklos.
„Tikiuosi, šiemet pristatysime ir naują savo produktą“, – sako inžinerijos mokslų daktaras.
Taip pat neseniai pradėtas kurti mobilus robotas/platforma, kuri bus naudojama prekėms išvežioti sandėliuose, parduotuvėse. Komandoje, pasak O. Putkio, dabar dirba daug žmonių, kurie sukaupę nemažą patirtį robotikos srityje, tad jis tikisi, jog kažkada tikrai pavyks sukurtą praktiškai pritaikomą robotą paleisti dirbti sandėliuose.
O. Putkio karjera pirmiausia pakrypo į ultragarso sritį doktorantūros studijose. Jo disertacijos tema buvo susijusi su ultragarso diagnostika ir stebėsena, kad būtų galima aptikti defektus įvairiuose objektuose, medžiagose. Pavyzdžiui, lėktuvo ar vėjo jėgainės komponentuose.
Pirmasis O. Putkio projektas įmonėje „Neurotechnology“ buvo susijęs su ultragarsine dalelių levitacija ir manipuliacija. Osvaldas sako, jog nors tai vis dar ultragarso sritis, bet šioks toks karjeros vingis tuomet jau įvyko. Po to buvo kuriamas kryptinis garsiakalbis, naudojantis ultragarso bangas garsui „pernešti“.
„Dabartiniai mano projektai jau yra gerokai nutolę nuo ultragarso – tiek kompiuterių ir smegenų sąsaja, tiek robotika. Tačiau sritis man nėra tokia svarbi, svarbu galimybė kurti ir testuoti naujas idėjas ir produktus“, – sako inžinierius.
O. Putkis teigia, jog jo karjeroje niekada nebuvo griežtai užsibrėžtų tikslų, kurie turėtų įvykti per numatytus terminus ir būtent konkrečioje srityje. Visi pokyčiai, anot jo, vyksta natūraliai, kartais net labai atsitiktinai.
Aukštųjų technologijų įmonė „Neurotechnology“, kurioje panevėžietis darbuojasi, nuo įsikūrimo išleido daugiau nei 130 produktų ir versijų atnaujinimų, skirtų objektams ir asmens tapatybei identifikuoti. O. Putkis pasakoja, jog biometrijos technologijos išties yra labai įdomios – naudoja vieną ar daugiau žmogaus biometrinių požymių identifikacijai.
„Tie biometriniai požymiai kiekvieno žmogaus unikalūs. Tai gali būti pirštų atspaudai, veidas, akies rainelė, delno atspaudas ir pan. Su daugeliu šių biometrinių technologijų ir dirba mūsų įmonė. Jos naudojamos labai plačiai – visur, kur reikia atpažinti žmogų, pradedant nuo pasų ir asmens tapatybės kortelių, baigiant išmaniųjų telefonų atrakinimu“, – vardija inžinerijos mokslų daktaras.
O. Putkio projektas susijęs su kompiuterių ir smegenų sąsajos kūrimu.
O. Putkis pasakoja, jog kiekviena diena darbe jam žada vis naujų iššūkių. Vieną dieną gali tekti rašyti paraišką, kad patentuotų savo išradimą, kitą dieną – programuoti, o trečią jau spręsti gamybinius nesklandumus.
„Apie trečdalį laiko praleidžiu kuruodamas komandą ir projektus, kitą trečdalį užsiimu kūrybiniu darbu – kuriu algoritmus, programuoju, projektuoju, o likęs trečdalis skirtas komunikacijai tiek įmonės viduje, tiek su išore“, – sako Osvaldas.
Nors ir didžiuojasi esąs iš Panevėžio, bent jau kol kas O. Putkis apsistojęs Vilniuje.
Tačiau, anot jo, ryšys su gimtuoju miestu – tiek asmeninis, tiek profesinis – itin glaudus. Keletas jo komandos žmonių reziduoja ir dirba būtent Panevėžyje.
O. Putkis sako nežinantis, kur jo profesinis kelias pasuks, tačiau mano, kad geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai.
Gabumus ir potraukį prie tiksliųjų bei gamtos mokslų O. Putkis pastebėjo dar Panevėžio 5-osios gimnazijos suole. Tačiau profesiją rinkosi labai sunkiai – buvo daugybė įdomių dalykų, kuriuos galėjo studijuoti, o reikėjo pasirinkti tik vieną. Tokiose pasirinkimo kryžkelėse mokslininkas ir dabar neretai atsiduria, ypač kai tenka rinktis, prie kuriuo inovatyvaus projekto dirbti.
O. Putkis pasirinko vientisąsias fizikos magistro studijas prestižiniame Voriko universitete, Jungtinėje Karalystėje.
„Fundamentalesni mokslai, tokie kaip matematika, fizika, filosofija, išmoko žmogų mąstyti, modeliuoti ir analizuoti. Praktines, specifines žinias galima greitai įgyti dirbant ar tobulinantis konkrečioje srityje“, – mano Osvaldas.
Doktorantūros studijas panevėžietis tęsė Bristolio universite, Jungtinėje Karalystėje, kuriame atliekami pasaulinio lygio tyrimai. Doktorantūra, pasak O. Putkio, buvo perėjimas iš fizikos į inžineriją, labiau į „taikomąjį pasaulį“.
O. Putkis vadovauja technologijų inžinerijos komandai, kuriančiai inovacijas, plačiai pritaikomas rinkoje.
O. Putkis pastebi, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse mažėja tiksliųjų mokslų populiarumas. Mokslininkui sunku įvardyti to priežastis. Jo manymu, tai labai vertingi mokslai, o įgytas nestandartinis mąstymo būdas, analizavimo įgūdžiai puikiai panaudojami bet kurioje srityje.
„Gal tikslieji mokslai tiesiog atrodo sunkūs ir jaunimas nori pasukti lengvesniu keliu? Aš siūlyčiau surizikuoti ir pasirinkti šiek tiek sunkesnį – neabejoju, kad atsipirks. Be to, manau, kad studijų kokybės atžvilgiu Lietuvos universitetams dar reikia labai patobulėti“, – sako Osvaldas.
Pasak O. Putkio, būtų sunku paneigti, kad pasaulis technologine prasme keičiasi ir tikrai keisis toliau. Tačiau, anot jo, tokių pokyčių baimintis nereikėtų. Svarbu užtikrinti, jog technologijos tarnautų žmonėms: gerintų gyvenimo kokybę ir trukmę, didintų produktyvumą ar tiesiog teiktų džiaugsmą.
„Labai blogai, jei netinkamai panaudotos technologijos turėtų atvirkštines pasekmes“, – sako inžinerijos mokslų daktaras.
O. Putkis svarsto, jog jam sunku būtų įvertinti, kokia dabar yra bendra technologijų padėtis Lietuvoje, bet, jo nuomone, tobulėti visada yra kur.
„Man labai nepatinka žmonės, kurie sako, kad čia viskas labai blogai ir nieko neįmanoma padaryti. Reikia daugiau pasitikėjimo savimi, noro ir darbo“, – įsitikinęs mokslininkas.
