-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo politinės įtampos iki, švelniai tariant, keistų dalyvių poelgių – šie įvykiai neabejotinai paliko pėdsaką.
Kaip rodo beveik septynis dešimtmečius trunkanti „Eurovizijos“ istorija, jos scenoje ir užkulisiuose yra kilęs ne vienas didesnis ar mažesnis skandalas.
1956 metais Lugane, Šveicarijoje, surengtas pirmasis „Eurovizijos“ dainų konkursas, tuomet vadintas „Grand Prix Eurovision de la Chanson“.
Jį tąkart laimėjo konkurso šeimininkė Šveicarija, kuriai atstovavo dainininkė Liz Eiša. Beje, ši atlikėja, sulaukusi 89-erių, nesėkmingai pretendavo vėl atstovauti savo šaliai 2013 metų finale.
Tačiau 1956 metais po jos pergalės kilo nemenkas skandalas paaiškėjus, kad pinigų stokojantis Liuksemburgas, negalintis sau leisti nusiųsti žiuri delegacijos į Luganą, paprašė Šveicarijos komisijos balsuoti Liuksemburgo vardu.
Ar tai iškreipė galutinį rezultatą? Deja, šiandien nėra jokių patikimų duomenų, kaip žiuri balsavo prieš daugiau nei 60 metų.
Ilgiausias bučinys „Eurovizijos“ istorijoje užfiksuotas 1957 metais, kai buvo panaikinta taisyklė, kad moterų ir vyrų duetai negali varžytis konkurse.
Danijos konkurso dalyviai Birtė Vilkė ir Gustavas Vinckleras scenoje pasidalijo vienuolika sekundžių trukusiu televiziniu bučiniu, nes scenos vadovas per tiesioginę transliaciją pamiršo operatoriui pasakyti stebuklingą žodelį „iškirpti“.
Prieš daugiau nei šešis dešimtmečius tai buvo tikrų tikriausias skandalas! Tačiau drąsus bučiuoklių duetas užėmė trečiąją vietą.
Balsų pirkimas1968 metais Jugoslavija atidavė savo balsą už Ispaniją ir taip persvėrė rezultatą šalies, kurią tuomet valdė diktatorius Fransiskas Frankas, naudai.
Po daugelio metų pasirodė žinia, kad Frankas esą papirko „Eurovizijos“ teisėjus visoje Europoje, tikėdamasis, kad Ispanijos laimėjimas sustiprins šalies įvaizdį. Tiesa? Ar tik viena iš daugelio sąmokslo teorijų, kurios sukasi aplink „Euroviziją“?
Po šitiek metų galima pasakyti viena: pasak Ispanijos dokumentinio filmo, diktatorius Fransiskas Frankas išties suklastojo 1968 metų dainų konkurso rezultatus, kad paskatintų Ispanijos turizmą.
Dabar 82-ejų Didžiosios Britanijos atlikėjas Klifas Ričardas, tąkart likęs antras ir pralaimėjęs prieš ispanišką dainininkės Masiel žavesį (arba diktatoriaus galią), po daugelio metų nepamiršo šio pralaimėjimo kartėlio: „Tiek metų gyvenau su šiuo antruoju dalyku. Būtų nuostabu, jei kuris konkurso organizatorius atsisuktų ir pasakytų: „Klifai, tu vis dėlto laimėjai tą velnišką dalyką“, – interviu sakė jis.
Keturi laimėtojai1969 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas tebėra vienas karščiausias diskusijas sukėlusių renginių istorijoje. Varžybos baigėsi precedento neturinčiomis keturšalėmis lygiosiomis tarp Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Prancūzijos.
Tik vėliau, pakoregavus balsų skaičiavimo taisykles, pavyko išvengti tokių nesusipratimų.
Nuversti diktatoriaus režimą„Eurovizija“, jei ne kursto revoliuciją, bent jau nustato jos datą.
1974 metais, kai garsusis „ABBA“ ketvertukas laimėjo „Euroviziją“, portugalų pasirodymas tapo jų šalies istorijos dalimi.
Portugalijoje iki 1974 metų galiojo fašistinė diktatūra, nuversta per Gvazdikų revoliuciją. Tada šalies gyventojai sukilo prieš diktatorių Marčelą Kajetaną.
Pasipriešinimo kovotojai jau seniai planavo jį nuversti ir slapta susitarė, kad revoliucionieriai šturmuos šalies teismų rūmus, kai per televiziją „Eurovizijos“ metu nuskambės Portugalijos daina „E Depois do Adeus“ („Ir po atsisveikinimo“).
Revoliucija – sėkminga, bet ne daina: dainininkas Paulas de Karvaljas liko 14 iš 17 konkurso dalyvių.
Vietoj pasirodymo – gėlytės1978 metais garsusis televizijos konkursas vyko romantiškajame Paryžiuje. Tačiau Izraelio ir jo artimos kaimynės Jordanijos santykiai toli gražu nebuvo romantiški ir eilinį kartą siekė neregėtas žemumas.
Jordanija atsisakė transliuoti Izraelio atstovo Izaro Koheno ir grupės „Alphabeta“ pasirodymą. Beje, išvertus jų dainos pavadinimas reiškia „Aš tave myliu“ – atkreipkite dėmesį į ironiją.
Atsisakydami pripažinti Izraelio dalyvavimą renginyje, arabų šalių transliuotajai per kiekvieną reklamą, kai buvo rodomas Izraelio pasirodymas, žiūrovus pasveikindavo gėlių paveikslėliais.
Tai daryti darėsi vis sunkiau, nes Izraelis ėmė pirmauti per balsavimą, o kai jis galiausiai laimėjo, Jordanija nutraukė transliaciją, o jos žiniasklaida tiesiog paskelbė, kad pirmąją vietą užėmė antroji likusi Belgija.
Vis dėlto, kai Libanas 2005 metais pamėgino tą patį triuką, buvo priverstas pasitraukti dėl konkurso taisyklių pažeidimo.
Melo kojos trumpos1986 metų dainų konkurso nugalėtoja yra 13-metė Sandra Kim iš Belgijos. Ji tapo jauniausia laimėtoja „Eurovizijos“ istorijoje. Tačiau konkursą užtemdė menkutis nesusipratimas.
Sandra „pamiršo“ rengėjams pasakyti, jog yra mažametė. Iš tikrųjų ji laidos prodiuseriams tvirtino turinti jau 15 metų.
Tuo patikėti nebuvo sunku, nes S. Kim dėl gausaus makiažo išties atrodė gerokai vyresnė.
Tai buvo pirmoji Belgijos pergalė konkurse, paskatinusi sugriežtinti „Eurovizijos“ taisykles.
Scenoje dabar gali pasirodyti tik asmenys, sulaukę 16-os metų.
Nematyta, neregėta…1998 metais visų akys ir ausys krypo į Daną Internašinal – atlikėją iš Izraelio, „Eurovizijos“ konkurse Birmingeme atlikusią dainą „Diva“.
Pasirodė, kad iš tiesų Dana, kurios tikrasis vardas Šeron Koen, gimė kaip berniukas – Jaronas Koenas.
Ji buvo jis – ar bent jau taip tuomet deklaravo sudėtingą lytinės tapatybės problemą.
Ultraortodoksų žydams tai kėlė didžiulį pasipiktinimą. Nepaisydama jų, Dana ne tik dalyvavo „Eurovizijoje“. Ji laimėjo! Izraeliui tai buvo trečioji pergalė šiame dainų šou.
Atsitiktiniai provokatoriaiPrieštaringiausias politinis gestas, kada nors matytas „Eurovizijos“ scenoje, tebėra vėliavos incidentas 2000 metais.
Tuo metu, kai Izraelis traukėsi iš Libano ir derėjosi su Sirija dėl Golano, Izraelio atstovai – kvartetas „Ping Pong“ – užbaigė savo dainą „Be Happy“, išskleisdamas Sirijos vėliavas ir taip reikalaudamas taikos.
Golano aukštumos yra uolėtas plokščiakalnis Vakarų Azijoje, kurį Izraelis užėmė iš Sirijos per 1967 metais šešias dienas trukusį karą. Tarptautinė bendruomenė pripažįsta Golano aukštumas oficialia Sirijos teritorija ir iš esmės nepritaria Izraelio karinei okupacijai.
„Ping Pong“ muzikantai tuomet tiesiog sukrėtė žiūrovus savo gimtojoje šalyje. Izraelio transliuotojas atsisakė šio pasirodymo įrašo. Paaiškėjo ir dar viena tiesa. Grupė tiesiog apmovė savo šalį.
Du grupės nariai išties buvo žurnalistai, rašę apie kultūrą laikraščiui „Ma’ariv“. Jie prisipažino, kad į „Eurovizijos“ konkursą pateko tiesiog pokštaudami, nors galiausiai įveikė 83 savo šalies nacionalinės atrankos kandidatus.
Kare kaip kare2009 metais Sakartvelo kūrinys „We Don’t Wanna Put In“ sulaukė diskvalifikacijos, nes paskutiniai du žodžiai skamba panašiai kaip „putinas“, o „Eurovizijoje“ politiniai pareiškimai yra draudžiami.
Išties Sakartvelo daina iš dalies atspindėjo nuotaikas apie neseniai įvykusį karą su agresore Rusija.
Europos transliuotojų sąjunga paprašė Sakartvelo visuomeninio transliuotojo pakeisti dainos žodžius arba pasirinkti naują kūrinį. Tačiau šalis tą daryti atsisakė, neigdama, kad daina yra politinė. Vėliau Sakartvelas iš konkurso pasitraukė.
Ironiška, bet rusų pasirodymas taip pat sukėlė ginčų. Daina „Mamo“ buvo atliekama derinant ukrainiečių ir rusų kalbas, jos žodžius iš dalies parašė estas, muziką – gruzinas, o atliko ukrainietė Anastasija Prikhodko. Per pastaruosius metus Rusija turėjo didžiulių politinių konfliktų su visomis šiomis šalimis, įskaitant tebesitęsiantį plataus masto karą Ukrainoje.
„Eurovizijos“ blogiukaiKai 2012 metais Azerbaidžanas surengė „Eurovizijos“ dainų konkursą, žmogaus teisių organizacijos griežtai sukritikavo šalies pasiekimus žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės srityse. Aktyvistai akcentavo tokias problemas kaip priverstinis iškeldinimas, politinės represijos ir žurnalistų kalinimas, ragindami Europos transliuotojų sąjungą kuo greičiau tai spręsti.
Su Azerbaidžanu besiribojanti Armėnija galiausiai pasitraukė iš konkurso dėl saugumo sumetimų.
O 2013 metais Azerbaidžanas susidūrė su vienu reikšmingiausių balsų klastojimo skandalų „Eurovizijos“ istorijoje.
Švedijos žiniasklaidos atliktas tyrimas atskleidė, kad Azerbaidžano aukšti pareigūnai bandė nusipirkti balsų už savo kandidatą Faridą Mamadovą, kuris galiausiai užėmė antrąją vietą. Skandalas paskatino Europos transliuotojų sąjungą sugriežtinti balsavimo taisykles, tačiau šis skandalėlis išties pakenkė konkurso reputacijai.
Užleido vietą2015 metų „Eurovizija“ irgi neapsiėjo be nesusipratimų. Vokietijos nacionaliniame „Eurovizijos“ finale Andreasas Kūmertas laimėjo šalies balsavimą per televiziją, tačiau tiesioginiame eteryje tarstelėjo, jog atsisako dalyvauti būsimame „Eurovizijos“ dainų konkurse Vienoje. Savo sprendimą atlikėjas motyvavo ištvermės stoka.
Atrankos laidos vedėja Barbara Šioneberger akimirką atrodė visiškai apstulbusi, o paskui meistriškai išgelbėjo situaciją, nugalėtoja paskelbdama antrąją vietą užėmusią Aną Sofi.
Šis pasirodymas „Eurovizijoje“, regis, buvo pasmerktas nuo pat pradžių, nes atlikėja tąkart surinko nulį taškų – pirmą kartą Vokietijos eurovizinėje istorijoje per 50 metų.
Nepageidaujami 2016 metais iš „Eurovizijos“ konkurso diskvalifikuota Rumunija dėl šalies neapmokėtų skolų Europos transliuotojų sąjungai.
Tai buvo pirmas kartas, kai šaliai uždrausta konkuruoti dėl finansinių problemų, todėl jų pasirinktas atlikėjas Ovidijus Antonas negalėjo atlikti savo dainos „Moment of Silence“.
Tų pačių metų konkurse triumfavo ukrainietė Džamala, visai Europai sudainavusi jautrų kūrinį „1944“. Rusija, žinoma, liko nepatenkinta, nes istorija yra apie dainininkės totorių senelių deportaciją iš aneksuoto Krymo.
Europos transliuotojų sąjunga pareiškė, kad daina yra tik istorinė ir taškas. Jokio politinio prieskonio jie neįžvelgė.
Kas atsitiko? Daina – ir, žinoma, Ukraina – laimėjo. Ir tai atvedė prie…
2017 metais Rusijos dainininkei Julijai Samoilovai uždrausta dalyvauti konkurse, vykusiame Ukrainoje. Priežastis: 2015 metais ji koncertavo Rusijos aneksuotame Kryme, o į okupuotą regioną ji pateko būtent per Rusiją, o ne per Ukrainą.
Konkurso organizatoriai pasiūlė alternatyvius sprendimus, įskaitant rusės pasirodymą per palydovą, tačiau Rusija galiausiai pasitraukė iš konkurso.
Nutarė nesikišti2019 metų konkurso finale Tel Avive, Izraelyje, viešnios teisėmis pasirodžiusi popmuzikos ikona Madona sukėlė bangas savo pasirodymu. Ginčai kilo, kai dvi jos šokėjos pasirodė scenoje su Izraelio ir Palestinos vėliavomis ant nugaros, o tai buvo laikoma politiniu pareiškimu vykstant šių dviejų šalių aštriam konfliktui.
„Eurovizijos“ organizatoriai greitai atsiribojo nuo incidento ir pareiškė, kad demonstracija nebuvo patvirtinta iš anksto.
Įtarimai dėl narkotikų2021 metais dainų konkursą laimėję italai „Maneskin“ įsisuko į skandalą, kai pagrindinis dainininkas Demjanas Davidas buvo apkaltintas kokaino vartojimu per tiesioginę transliaciją.
Kalbos apie narkotikus kilo po to, kai buvo užfiksuotas daugybę klausimų keliantis momentas, kaip Demjanas paslaptingai palinko prie stalo. Toks atlikėjo elgesys neliko nepastebėtas – kaipmat buvo nuspręsta grupės neberodyti ekrane, o „Eurovizijos“ komentatoriai ir gerbėjai pradėjo spėlioti: ar ant stalo gulėjusi medžiaga tik nebuvo kokainas?
Davidas griežtai neigė kaltinimus, o vėliau atliktas narkotikų testas patvirtino jo nekaltumą.
