-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Žvelgiant į DI panaudojimo galimybes apskritai, jų baimės nėra visiškai be pagrindo, tačiau kuo aiškesnės bus taisyklės ir kuo labiau bus apsaugotas vartotojo privatumas, tuo ramesni galėsime jaustis. Per didelis dėmesys vienai ar kitai pusei – nereguliuojamoms inovacijoms ar griežtai reglamentacijai – nėra naudingas.
Būtent dėl to ES mėgina eiti balanso keliu. Kadangi DI vis dažniau skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą, viešasis sektorius negali likti nuošalyje. Siekiama, kad technologijos naudojimas būtų reglamentuotas, nepažeistų žmogaus teisių, bet kartu turėtų galimybes harmoningai plėtrai.
„DI technologijos sprendimus sutinkame savo kasdienybėje jau šiandien. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pradedant nuo naujausių sveikatos tyrimų, globalių kompanijų skambučių centrų ar skrydžių paieškos sistemų. Kviečiu nesigąsdinti vykstančios pažangos. Atvirkščiai, turėtume ieškoti galimybių, kaip kuo geriau visiems piliečiams išnaudoti potencialą, kuris slypi šioje technologijoje“, – teigė europarlamentaras Antanas Guoga, kurio iniciatyva balandžio pradžioje EP Briuselyje vyko diskusija „DI. Pagaminta Europoje: vyriausybių strategijos ir iššūkiai verslui“.
Šiame renginyje diskutuota, ką reikia padaryti, kad Europa padidintų savo konkurencingumą DI ir robotikos srityje. Jame dalyvavo pranešėjai iš Europos Komisijos (EK), nacionalinių vyriausybių – Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, taip pat technologijų kompanijų, kuriančių globalius DI ir robotikos projektus – „Google“, IBM, „Splunk“, „Microsoft“.
Europos Sąjunga (ES) šiuo metu negali pasigirti dideliais pasiekimais DI srityje. Čia mus gerokai lenkia Azija ir JAV. EK generalinio direktorato DG Connect ekspertas DI srityje Ericas Badiqué pažymėjo, kad konkurencija juntama ne tik finansine prasme – konkurentai skiria 3–5 kartus didesnes investicijas nei ES, bet ir intelektine, nes didžiosios JAV bendrovės jau dabar yra sukaupusios didžiulius kiekius duomenų. Vis dėlto jis mano, kad lenktynėse dar galima atsigriebti.
„Galima žiūrėti taip – tai buvo pirmasis raundas, kuriame pasirodėme prasčiau, tačiau antrajame raude padėtis gali pasikeisti. Mes turime stiprias pozicijas – mūsų sveikatos apsauga yra pasaulinio lygio, ir jeigu norėtume, galėtume panaudoti visus čia sukauptus duomenis. Tačiau kur mums labiausiai reikia pasitempti – tai inovacijų ir konkurencingumo strategijos. Šiose srityse mums reikia daugiau investicijų, reikia bendros strategijos Europoje“, – sakė jis.
ES strategijoje yra numatytos trys esminės kryptys: investicijų bei finansavimo didinimas, dėmesys skaitmeninių įgūdžių ugdymui, visam teisinių ir etinių taisyklių sukūrimui DI ir robotikos srityje.
„Mums labai svarbu, kad taisyklės garantuotų technologijos naudojimo saugumą, bet kartu nevaržytų DI plėtros galimybių. Čia svarbu kibernetinis saugumas, duomenų apsauga, sprendimų priėmimas“, – sakė konferencijoje kalbėjęs Carlas Christianas Buhras – Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisarės kabineto vadovo pavaduotojas.
Daugelis šios srities specialistų, taip pat ir politikai tikisi, kad ES šios srities vystymui sugebės skirti bent po 20 mlrd. eurų kasmet.
