-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ne vienos emigracijos bangos blaškyta Lietuva skaičiuoja užsienio šalyse turinti per milijoną tautiečių. Ši diaspora visais laikais buvo savo tėvynės šviesulys už šalies ribų.
Dar 2012 metais Lietuvos vardui garsinti pasaulyje sukurta „Globalios Lietuvos“ programa. Jos dalis – „Globalus Panevėžys“ – ieško ambasadorių už valstybės sienų Aukštaitijos sostinei pristatyti svetur.
Prieš pat šiųmetį Panevėžio gimtadienį viena jų tapo Taline gyvenantis 36-erių panevėžietė Justina Pajus.
„Man buvo 28-eri, kai persikėliau į Estijos sostinę Taliną. O nunešė ten – meilė“, – apie emigracijos į kaimyninę Baltijos šalį priežastį prasitaria Justina.
Užaugo ji Panevėžyje, prie pačiai iki šiol žavingo Kultūros ir poilsio parko. Mokėsi tuometėje Panevėžio 12 vidurinėje (dabar „Verdenės“) mokykloje, o baigė „Minties“ gimnaziją.
„Su ilgesiu prisimenu dailės dienas pirmojoje mokykloje. Viena savaitės diena būdavo skirta vien tik dailės pamokoms (skulptūrai, grafikai, piešimui, tapybai)“, – pasakoja J. Pajus.
Įgijusi brandos atestatą panevėžietė įstojo studijuoti filosofijos į Vytauto Didžiojo universitetą, čia gavo magistro laipsnį.
„Laikai visiškai pasikeitė! Šiuo metu vykstant automatizacijai labai daug specialybių (kasininkai, valytojai) žmonių netenka darbo. Filosofijos mokslai įgyja visiškai kitokį atspalvį ir tampa, sakyčiau, pačia praktiškiausia profesija“, – svarsto Justina, paklausta, kodėl pasirinko tokias gana neapčiuopiamas studijas.
J. Pajus bandė įveikti šios specialybės doktorantūros studijas Talino universitete, bet dėl biurokratinių priežasčių teko keisti planus.
„Visada malonu grįžti ir matyti, kad Panevėžys fantastiškai atsinaujina. Tie pokyčiai labai akivaizdūs, kai namo grįžti tik kelis kartus per metus.“
J. Pajus
„Sutrukdė svarbiausia išnaša gyvenime, kurios nepažymėjau kursiniame darbe. Dėl to, liaudiškai tariant, buvau apkaltinta saviplagiatu“, – atsidūsta J. Pajus.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – studijos svetur panevėžietei dovanojo meilę. Mokydamasi Helsinkyje Justina sutiko savo būsimą vyrą Karelą iš Estijos. Lietuvę sužavėjo estiškai ramus jaunuolio būdas.
„Tikra meilės istorija prasidėjo Taline prieš penkerius metus. Kitais metais abu išvykome į Islandiją, į papildomas studijas. 2013 metais įsikūrėme Taline, o dar po metų susituokėme gimtajame Panevėžyje. Gyventi likome vyro šalyje. Trumpai tariant, dievai mums buvo palankūs“, – šypsosi Justina.
Panevėžietė po truputį pratinasi Estiją ir jos žmones.
„Iš pradžių man estai atrodė gerokai uždaresni, individualesni, šaltesni ir racionalesni už lietuvius. Iš tiesų jie nebendrauja su kaimynais ar nepažįstamaisiais, prisileidžia tik pačius artimiausius ir laiko patikrintus draugus. Trumpai tariant, atskiria pelus nuo grūdų“, – pastebi emigrantė.
O jos sutuoktiniui, Tartu universiteto filosofijos doktorantūros studentui, lietuviai atrodo tokie patys kaip ir estai: draugiški, mylintys, dosnūs. Justina priduria, kad ne veltui abi šalis jungia ta pati jūra, tad didelių skirtumų tarp gyventojų mentaliteto irgi nėra. Svarbiausia, kad jiems abiem kartu gera ir artimieji palaimino jauną šeimą.
Justina Taline dirba lietuvių, anglų, estų kalbų vertėja. Pastaruosius dvejus metus iki šios vasaros buvo Estijos lietuvių bendruomenės valdybos narė ir administravo „Lietuviai Estijoje“ interneto puslapį. Taip pat panevėžietė priklauso Estijos lietuvių jaunimo sąjungai.
Laisvalaikiu Rytų kultūra ir filosofija besidominti J. Pajus mėgsta skaityti koanus – trumpus dzenbudizmo eilėraščius, taip pat kurti origamio figūras. Jei oras palankus, maudytis jūroje, eiti pasivaikščioti.
Į Estijos sostinę Taliną meilės nunešta panevėžietė šypsosi, jog ją sužavėjo estiškai ramus sutuoktinio būdas. Asmeninio archyvo nuotr.
„Nesijaučiu estė, esu tikra lietuvė. Jei tvirtai mokėčiau estų kalbą, manau, man lengviau būtų integruotis Estijoje ir tapti jos dalimi. Kol kas turiu tik šios kalbos pagrindus – šiek tiek ją suprantu, bet laisvai kalbėti negaliu“, – pripažįsta Justina.
Ji pažįsta daugiau nei dešimtį kitų panevėžiečių, gyvenančių Estijoje. Keli įsikūrę Taline.
„Panevėžys – mano gimtasis miestas. Jame augau, mokiausi, čia gyvena mano tėveliai. Visada malonu grįžti ir matyti, kad miestas fantastiškai atsinaujina. Tie pokyčiai labai akivaizdūs, kai namo grįžti tik kelis kartus per metus“, – sako J. Pajus.
Justina džiaugiasi jai suteikta garbe tapti „Globalaus Panevėžio“ ambasadore. Šios pareigos, anot emigrantės, įpareigoja skleisti gerąją žinią apie savo kraštą, tokį savitą, tokį autentišką. J. Pajus ypatingai išskiria Panevėžio dviratininkų pasiekimus, alaus gamybos tradicijas ir panevėžiškių tarmę.
Paklausta, ar turi planų grįžti į Lietuvą, emigrantė teigia, kad būtų labai sudėtinga čia persikelti, mat šaknys jau gana giliai įleistos Estijoje – grįžus namo tektų pradėti visiškai naują gyvenimą.
Programa „Globalus Panevėžys“ turi jau tris aktyviai dirbančias ambasadores. Be J. Pajus, iš Estijos tokios pareigos paskirtos muzikos mokytojai Sandrai Baranauskienei iš Didžiosios Britanijos bei Kavano (Airija) lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorei Donatai Simonaitienei.
„Tapimas ambasadoriumi – tai savo miesto atstovavimas svetur, parodymas, kad didžiuojiesi būdamas panevėžiečiu, nori skleisti gerąją žinią apie savo miestą, aktyviau įsitraukti į regiono vystymą“, – sako šios programos koordinatorė Panevėžio savivaldybėje Loreta Kaškelienė.
Taip, anot jos, ne tik plečiama erdvė bendraujant su diaspora, bet ir kraštiečiai įgalinami prisidėti kuriant gimtojo miesto gerovę.
Naujoji Panevėžio ambasadorė J. Pajus Estijoje skleidžia gerąją žinią apie savo gimtą miestą. Asmeninio archyvo nuotr.
Panevėžys stengiasi padėti įgyvendinti išvykusių panevėžiečių idėjas ir kartu nutiesia tiesioginį tiltą jiems sugrįžti.
Pirmoji „Globalaus Panevėžio“ ambasadorė S. Baranauskienė savo iniciatyva atvežė į Panevėžį koncertuoti Londono chorą „Velvet Harmony“, kuriam panevėžietė pati ir vadovauja. Panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo puikią progą išgirsti ir įvertinti užsieniečių gyvai atliekamus kūrinius a capella stiliumi.
Ši emigrantė Panevėžio muzikos mokyklos bendruomenei pristatė naujovę – tarptautinių egzaminų sistemą. Iš Panevėžio kilusi S. Baranauskienė dirba pagal didžiausią tarptautiniu mastu pripažįstamą karališkųjų egzaminų sistemą. Ji turi viziją tai pritaikyti ir Aukštaitijos sostinėje.
Su „Globalaus Panevėžio“ ambasadore iš Airijos D. Simonaitiene, dirbančia švietimo srityje, Panevėžyje surengtame susitikime aptarta iš emigracijos grįžusių mokinių integracija į švietimo sistemą. Tokio bendradarbiavimo rezultatas – kilusi idėja Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje įsteigti išlyginamąją mobiliąją grupę, pritaikytą lietuviškai nekalbantiems vaikams. Šioje grupėje mokiniai visus metus mokomi vien lietuvių kalbos, kad jau kitais mokslo metais galėtų eiti į įprastą klasę.
