-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Mes reikalaujame, kad mažėtų CO2 lygis ir kad politikai skaitytų mokslines ataskaitas ir nedelsdami imtųsi reikiamų priemonių kovojant su klimato kaita, – Alfa.lt sakė viena iš organizatorių, gimtojoje Austrijoje idėją pasigavusi „Erasmus“ studentė Monika Spiekermann. – Negalime visą laiką imti iš po žemių iškastinį kurą ir išnaudoti mūsų Žemę, nes visas tas iškastinis CO2 atsidurs atmosferoje ir prisidės prie globalaus atšilimo. Mes turime sustabdyti šį globalų atšilimą, kad visi žmonės, gyvūnai ir augalai turėtų saugią ateitį.“
Briuselyje tą pačią dieną jau ne pirmą kartą susirinko gerokai daugiau – apie 30 tūkst. – protestuotojų. Iš viso pasaulyje, aplinkosaugos aktyvistų teigimu, tą pačią dieną į protestus susirinko maždaug 1,4 mln. žmonių.
Tokios akcijos yra unikali problema ES, kuri ir taip yra neabejotina pasaulio lyderė aplinkosaugos srityje, institucijoms bei valstybėms narėms. Pastaruoju metu spaudimas joms tik didėja.
„Šiandien žmonės iš daugiau nei 2 tūkst. skirtingų miestų daugiau nei 120 skirtingų šalių eina į gatves, reikalaudami politinių veiksmų prieš klimato kaitą. ES pirmauja šiose pastangose, ir mes tvirtai laikomės Paryžiaus susitarimo, – Briuselyje penktadienį sakė Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas, latvis Valdis Dombrovskis. – Tačiau taip, protestuotojai yra teisūs, kai nurodo, kur mes atsiliekame.“
Eurokomisaras pabrėžė, kad užsibrėžtam ES tikslui iki 2030 m. įgyvendinti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus ir galiausiai pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos kiekvienais metais reikia papildomai skirti 180 mlrd. eurų investicijų.
Prieš pat naujausius klimato protestus, ketvirtadienį, Europos Parlamentas (EP) rezoliucijoje parėmė EK siūlymui neutralumą klimatui pasiekti „kiek įmanoma anksčiau“ ir ne vėliau nei 2050 m. Be kita ko, europarlamentarai taip pat pasisakė už tai, kad iki 2030-ųjų šiltnamio dujų išlaka ES būtų mažinama ne 40 proc., kaip numatyta Paryžiaus susitarime, o 55 proc.
Tačiau, kaip nurodo leidinys Politico.eu, pernelyg staigūs pokyčiai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Kai kurios visuomenės, kaip parodė masiniai „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje, toje šalyje nusprendus įvesti papildomus taršos mokesčius kurui, nėra pasirengusios keistis.
„Mes turime atsakyti tiek mūsų jaunuoliams, tiek ir automobilių pramonės darbuotojams, plieno pramonės darbuotojams, anglies kasyklų darbuotojams. Tranzicija bus sėkminga, jei niekas nebus paliktas nuošalyje“, – per EP plenarinės sesijos diskusiją praėjusią savaitę sakė energetikos ir klimato veiksmų eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete.
Kaip skelbė „The Parliament Magazine“, diskusiją Strasbūre stebėjo 60 jaunimo aktyvistų iš 22 šalių, kuriuos pakvietė kairioji EP politinė grupė GUE/NGL.
Tai buvo atsakomoji akcija, reaguojant į tai, kad penkios EP politinės grupės – Europos liaudies partija (EPP), Liberalai ir demokratai (ALDE), Europos konservatoriai ir reformistai (ECR), „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD) bei „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF) – pasipriešino sumanymui į plenarinę sesiją kaip kviestinę kalbėtoją pakviesti 16-metę Gretą Thunberg, laikomą pasaulinio aplinkosaugos judėjimo įkvėpėja.
Nepilnametę, neseniai grupės Norvegijos parlamentarų nominuotą Nobelio taikos premijai, EP plenarinių posėdžių salėje, be GUE/NGL, norėjo išvysti tik Socialistai ir demokratai (S&D) bei Žalieji.
Praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje, kurią palaikė 369, prieš balsavo 116, o susilaikė 40 europarlamentarų, EP išreiškė paramą politinėms demonstracijoms, tokioms kaip klimato eitynės ir mokinių streikai, kuriuos įkvėpė būtent G. Thunberg pavyzdys.
