Donatas Puslys (Alfa.lt nuotr.)

ES kaip sėkmės istorija: kodėl geriau gyventi neįdomiais laikais?

ES kaip sėkmės istorija: kodėl geriau gyventi neįdomiais laikais?

Praėję Europos Parlamento (EP) rinkimai pirmą kartą po kelių dešimtmečių pertraukos sulaukė didesnio rinkėjų susidomėjimo. Balsavimas vyko tiek aštrėjančios euroskeptiškų jėgų kritikos, tiek ir ES palaikančių asmenų mobilizacijos fone, kas greičiausiai rodo, kad artimiausiu metu diskusija dėl tolesnės Bendrijos ateities tikrai nesiliaus.

„Pagaliau buvo suprasta, kad šitie rinkimai yra svarbūs, ir kad tam tikra prasme gal net egzistenciniai“, – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė publicistas, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Medijų programos vadovas, 2014-ųjų Tolerancijos žmogus Donatas Puslys.

Pašnekovo manymu, rinkėjai visoje Europoje dabar jau geriau supranta jiems tenkančią atsakomybę. Kita vertus, jis įžvelgia, kad dabartinė skirtis ES nėra vien tarp tolesnės integracijos šalininkų ir priešininkų. Daug garsiau dabar esą yra girdimas ir naujos kartos politikų bei politinių grupių, tokių kaip Vokietijos žalieji, balsas. „Tos kolonos, ant kurių ilgą laiką laikėsi Europa, ypatingai EP – Europos liaudies partija ir socialistai – kažkaip pasiklydo. Jie nebeatliepia tų pamatinių europiečių poreikių įvairiom prasmėm“, – sakė D. Puslys, pabrėžęs, kad ryškėja tendencija balsuoti už tokią alternatyvią europinę darbotvarkę, kuri nėra euroskeptiška, ir kuri gali praturtinti tolesnius debatus ES ateities klausimu.

Ir vis dėlto Lietuvos viduje diskusijų europiniais klausimais pašnekovas pasigenda. Dalis atsakomybės dėl to esą krenta ir politinėms partijoms, net nemėginančioms inicijuoti aktyvios kampanijos dėl bendrųjų ES klausimų, ir švietimo sistemai, kuri neparuošia piliečių mąstyti valstybės sienas peržengiančiais klausimais. Aktyvesnio domėjimosi esą neskatina ir sprendimas EP rinkimus rengti kartu su šalies prezidento antruoju turu, kas užtikrina santykinai didelį rinkėjų aktyvumą, tačiau visiškai užgožia EP rinkimų kampaniją.

Paradoksalu, kad bendros žinių apie ES stokos sąlygomis lietuviai vis dėlto išlieka vieni didžiausių eurooptimistų. „Yra tas suvokimas, kad jei ne ES, mes nebūtume greičiausiai įgyvendinę didžiulės dalies tų demokratinių reformų, kurių reikėjo, norint patekti vidun, – sakė D. Puslys. – Mes turėjome labai aiškų magnetą, kuris skatino tai daryti, ir mes tikrai turime būti dėkingi ES už tai.“

VPAI ekspertas atkreipė dėmesio į neseną instituto tyrimą dėl savivaldos gerovės, kuris parodė, kad daugelyje silpniausių savivaldybių prasčiausi rodikliai yra būtent tose srityse, kurios priklauso išimtinei valstybių narių kompentencijai. „Viešas diskursas yra labai antifederalistinis, kad ne ne, turi būti tautinė valstybė. Bet jei imtume nagrinėti tas temas ir sakytume, kad jos silpniausios, manau, nemaža dalis žmonių sakytų, kad taip – nes tai padarys mūsų gyvenimą tiesiog geresnį“, – teigė D. Puslys.

„Dažnai kalbame, kad yra euroentuziastai ir europesimistai. Aš labiau rinkčiausi galbūt pilką kelią, kad nebūtų to susipriešinimo. Tas susidomėjimas prasideda, kai yra kažkokia egzistencinė grėsmė. Ir čia, tarkime, Adamas Michnikas (…) sakė, kad demokratijos spalva yra pilka, – prisiminė pašnekovas. – Laimė, jeigu mums tenka svarstyti tuos techninius klausimus, kaip roamingas, dar kažkas, ir netenka dar reanimuoti kažko.“

Paklaustas, kuo lietuviai galėtų ar turėtų prisidėti prie bendro ES projekto, D. Puslys nurodė, kad neužtenka visą laiką galvoti vien apie tai, ką galėtume gauti iš Europos. „Jeigu norim gauti, turim duoti, – sakė jis. – Demokratija, kuri yra paremta konsensusu, niekados nėra šimtaprocentinis laimėjimas, vien tik nacionalinio intereso patenkinimas.“ Kaip pavyzdį jis nurodė dviprasmišką situaciją, kai pasisakantieji už nacionalinį interesą tuo pačiu metu piktinasi Vokietijos kartu su Rusija vykdomu „Nord Stream“ dujotiekio projektu. „Bet mes siūlom iš esmės tą pačią prieigą. Ir pykstam, kodėl tada kitas elgiasi pagal ją“, – pridūrė D. Puslys.

Vienu svarbiausių Lietuvos ir lietuvių indėlių Bendrijoje pašnekovas laiko prisiminimą, kad „į Europą“ buvo einama, matant ją kaip tam tikrą vertybinį idealą. „Visų pirma mes turime prisiminti tą vertybinį dalyką“, – sakė VPAI ekspertas. Jis ragina pripažinti, kad ES nėra ideali, bet tuo pačiu nepamiršti, kad be jos būtų blogiau.

„Konsensusas, sutarimas reikalauja laiko. Galu gale, jis reikalauja ir to labai atsargaus derinimo, kas yra Briuselio kompentencija, kas yra vietinė kompetencija, – teigė. – Demokratija nėra kažkoks fejerverkas ar veiksmo filmas. Yra tokia žydiška patarlė, kad jeigu turi priešų, palinkėk jiems gyventi įdomiais laikais. Aš nenoriu gyventi įdomiais laikais. Aš noriu gyventi įdomų asmeninį gyvenimą ir pats kurti jį su šeima, su draugais, su bendruomene, su savo miestu, valstybe, Europa, kad jis būtų įdomus, bet ne kad man iš išorės atsirastų įdomių aplinkybių, kad vieną dieną aš nubundu ir einu gelbėti Europos.“

Rinktinės pokalbio akimirkos – vaizdo įraše.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų