Smėlynės gatvėje pastačius naująją ligoninę, į ją iš Ramygalos gatvės būtų perkelta Infekcinių ligų klinika. P. Židonio nuotr.

Erkės guldo į ligoninę

Erkės guldo į ligoninę

Nors sausi ir karšti orai žmonių neviliojo į mišką rinkti grybų ir uogų, visgi išvyka į gamtą ne vienam jau įteikė nemalonią dovaną – įsisiurbusią erkę. Šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito – klastingos erkių platinamos ligos – jau mirė vienas žmogus, keletas sunkios būklės gydomi ligoninėse.

Parsineša nelauktą „dovaną“

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjos Violetos Dambrauskienės teigimu, vien šiais metais dėl erkinio encefalito čia gydėsi apie 15-iolika pacientų.

Tai ūmus susirgimas – į skyrių patenka karščiuojantys pacientai. Šiemet, pasak medikės, dažniau nei pernai pasitaiko rankų paralyžių atvejų. Nors pacientų būklė būna gana sunki, kol kas nė vieno neprireikė gydyti reanimacijoje.

Dauguma patekusiųjų į ligoninę žinojo, kad įsisegė erkė.

Į Panevėžio medikų rankas šįmet jau pateko ir du vaikai, susirgę erkiniu encefalitu.

Pasak V. Dambrauskienės, pernai tokiu metu sirgusiųjų erkiniu encefalitu buvo panašus skaičius

Jos teigimu, per pastarąjį dešimtmetį situacija gerokai pasikeitė – anksčiau sergančiųjų buvo žymiai daugiau, nes mažai atsirasdavo besiskiepijančių nuo erkių platinamos ligos.

Pasireiškia ne iš karto

Pasak V. Dambrauskienės, abi erkių platinamos ligos – ir erkinis encefalitas, ir Laimo liga – pasireiškia tik praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo. Susirgus erkiniu encefalitu būdingos dvi karščiavimo bangos.

„Viena karščiavimo banga būna ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po erkės įsisiurbimo. Vėliau temperatūra nukrenta, paskui, priklausomai nuo viruso kiekio, vėl pakyla. Laikas tarp karščiavimo bangų trunka maždaug iki 10 dienų, bet gali būti ir trumpesnis“, – teigė medikė.

Laimo ligai būdinga maždaug po 2–3 savaičių atsirandanti raudona dėmė. Daryti tyrimų anksčiau, anot V. Dambrauskienės, neverta, nes tiriamas ne virusas, o antikūnai. Juos žmogaus organizmas paprastai pasigamina per 2–3 savaites. Kadangi erkinis encefalitas yra virusinė liga, specialių vaistų jai gydyti nėra. Taikomas tik įvairus pagalbinis gydymas, sumažinantis smegenų pabrinkimą, detoksikuojantis ir pan. Nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai. Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau skiepų nuo jos nėra.

Pavojingiausia – šalia namų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išaugo. Preliminariais duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį erkiniu encefalitu susirgo per 90 žmonių – net trečdaliu daugiau nei pernai. Tuomet per tą patį laiką užfiksuotas 61 atvejis.

Kol kas Panevėžio apskrityje situacija kiek kitokia. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Nadežda Brogelienė sako, kad 2018 metų pirmą pusmetį erkiniu encefalitu apskrityje sirgo 7 asmenys, iš jų 3 mieste ir du Panevėžio rajone. Šiemet per tą patį laiką fiksuoti 4 atvejai, iš kurių po vieną mieste ir rajone. Laimo liga pernai per pirmą pusmetį apskrityje sirgo 75 asmenys, iš kurių 32 mieste ir 11 – rajone. Šiemet – 47, iš jų 22 mieste ir 13 rajone.

Pasak N. Brogelienės, pirmąjį praėjusių metų pusmetį mieste ir rajone du vaikai sirgo erkiniu encefalitu ir nė vienas vaikas nesusirgo Laimo liga. Šiemet fiksuotas vienas atvejis, kai vaikas susirgo erkiniu encefalitu, o du – Laimo liga.

Vertinant maždaug 15 metų statistiką, pastebima, kad ligų pakilimai fiksuojami maždaug kas trejetą metų. 2016 metais apskrityje erkiniu encefalitu sirgo 19 žmonių, o Laimo liga – 144, 2017 metais erkiniu encefalitu sirgo 25, o Laimo liga – 336, 2018 metais fiksuota 40 erkinio encefalito ir 230 Laimo ligos atvejų.

Specialistai, vertindami erkių paplitimą, jų nerenka, tačiau sisteminama informacija, kur žmogus galėjo užsikrėsti. Šiais metais daugiausia erkių įsisegė gyvenamojoje aplinkoje. Tokie atvejai fiksuoti trims miesto ir dviem kaimo gyventojams. Sodininkų bendrijose – 3 atvejai, išvykose į sodybas – 2 atvejai, du atvejai užfiksuoti ir gamtoje. 17 asmenų nežinojo, kur erkė įsisegė, o du iš jų medikams teigė nė nepastebėję, kada ir iš kur jie parsinešė prie kūno prisisiurbusią erkę.

Be to, N. Brogelienės pastebėjimu, šiemet labai aktyviai skiepijamasi. Pernai apskrityje per visus metus pasiskiepijo 1 794 asmenys, iš jų beveik 600 vaikų, o šiemet vien per pirmąjį pusmetį skiepijosi 2 370 asmenų, iš kurių 775 vaikai. Tokia augimo tendencija stebima jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, 2014 metais nuo erkinio encefalito skiepijosi tik 746 asmenys, 2015 metais – 843, o 2016 metais jau kone dvigubai daugiau – 1 577.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų