Prieš metus panevėžiečių įkurtas biotechnologijų startuolis pradėjo koronavirusui atpažinti skirtų molekulinių diagnostikos rinkinių gamybą. Asmeninio albumo nuotr.

Epidemija padiktavo verslo idėją

Epidemija padiktavo verslo idėją

Visam pasauliui ieškant būdų, kaip nugalėti COVID-19 virusą, į kovą su juo stojo ir Panevėžio verslas. Prieš metus panevėžiečių įkurtas biotechnologijų startuolis „IZZY Biotech“ pradėjo koronavirusui atpažinti skirtų molekulinių diagnostikos rinkinių gamybą.

Nauja niša

Polimerazės grandininės reakcijos pagrindu sukurtus molekulinės diagnostikos rinkinius ir kitus biotechnologinius produktus kurianti jauna įmonė – ne vienintelė Lietuvoje ėmėsi kurti reagentus COVID-19 atpažinti. Pasak šios bendrovės vadovo Tomo Vaitkevičiaus, yra ir daugiau verslo atstovų, mokslo įstaigų, kurios ėmėsi naujo produkto.

Panevėžiečiai svarbų reagentą sukūrė ir pristatė vasaros pabaigoje. Po būtinų akreditavimo ir licencijavimo procedūrų prasidėjo ir pats legalizuotos prekės užsakymas.

„Tokios produkcijos gamyba nėra paprastas dalykas, nes tai susiję su mokslu. Visas procesas nuo pat pradžios ir pasiruošimo vykdomas kvalifikuotos komandos ir turi pereiti tam tikrus sudėtingus etapus. Reikalinga speciali įranga, jos valdymas“, – aiškina „Izzy Biotech“ vadovas, atsakingas tik už šio ypatingo projekto administravimą bei vadybą.

Būtent šis darbas ir vyksta Panevėžyje. O produkto gamyba, direktoriaus teigimu, apima plačią teritoriją ir peržengia valstybės sienas.

Augina virusą

„Mes vykdome tik reikalingų paslaugų užsakymą ir koordinuojame veiksmus, kad patiektume galutinį produktą rinkai. Turime sutartį su privačia laboratorija, kuri mums padeda kurti reagentą“, – sako T. Vaitkevičius.

Pastarojo darbo trukmė, anot jo, priklauso nuo režimo. Tačiau rimtai plušant, pasak įmonės vadovo, Panevėžyje per savaitę galima pagaminti rinkinių net 50 tūkst. testų atlikti.

„Mūsų reagentas – 5 komponentų rinkinys. Kaip žinoma, iš pradžių naudojama transportavimo terpė, į kurią dedami mėginiai. Laboratorijoje išskiriama viruso RNA ir DNR. Jei COVID-19 randamas, trečiuoju etapu jis „auginamas“, kad būtų galima išsiaiškinti, ar virusas jau žmogaus organizme apsigyveno ir dauginasi. Tam ir naudojami mūsų reagentai“, – paprastai tokio svarbaus produkto paskirtį apibūdino T. Vaitkevičius.

Susidomėjimas panevėžiečio preke auga. Reagentai tiekiami ne vienai Lietuvos ligoninei, jų prašo ir tarptautinė rinka.

Tokia produkcija, pasak verslininko, išskirtinė, todėl kartais jai koją pakiša vidinė užsienio šalių tvarka – kaip, pavyzdžiui, papildomos licencijos. Tačiau, T. Vaitkevičiaus įsitikinimu, lietuvių sukurti gaminiai COVID-19 tyrimams – tikrai verti dėmesio.

„Lietuva niekuo nenusileidžia mokslo srityje, bet kažkodėl tai vis reikia įrodinėti.“

T. Vaitkevičius

Veltui, anot jo, taip išskiriami tik Vakarų Europos produktai, kurie dažnai atkeliauja iš tos pačios Kinijos.

„Lietuva niekuo nenusileidžia mokslo srityje, bet kažkodėl tai vis reikia įrodinėti“, – pabrėžia T. Vaitkevičius.

Anot jo, panevėžiečių sukurti reagentai yra netgi pigesni nei tie, kuriuos Lietuva įsiveža iš kitų šalių.

Verslo ir mokslo duetas

Įmonė taip pat kuria ir DNR/RNA gryninimo rinkinius.

„Mes turime ir daugiau panašių produktų. Trečius metus kuriame su mikrobiologija ir molekuline diagnostika susijusius preparatus, tik jų plačiai neviešinome“ – sako direktorius.

Panevėžiečiai taip pat siūlo reagentų rinkinius, naudojamus neseniai Lietuvoje siautusio afrikinio kiaulių maro virusui identifikuoti.

Į tokią sudėtingą verslo kryptį pasukęs T. Vaitkevičius iš tiesų yra baigęs Tarptautinio verslo studijas, tačiau pastarąjį dešimtmetį intensyviai dirbo inovatyvių technologijų kompanijoje, ieškančioje galimybių gamtos mokslus panaudojant žemės ūkyje.

„Dabar daug kalbama apie tvarią ir tausojančią žemdirbystę bei sveiką maistą. Chemija degina dirvožemį, o mikroorganizmai jį saugo ir praturtina. Ankstesnėje įmonėje gaminome biologinius preparatus žemės ūkiui“, – pasakoja Tomas.

Jis buvusioje darbovietėje dirbo ne tik koordinuojant vadybos klausimus, bet ir vadovavo mokslininkų komandai, buvo įkūręs dvi privačias laboratorijas.

Todėl dabar jam nėra naujiena nė tokio darbo administracinė, nė mokslinė pusės.

„Dar mokykloje vienu metu svajojau apie mediciną. Bet septyniolikmečiui tada viskas kitaip atrodė. Galiausiai gyvenimas nukreipė ten, kur reikėjo“, – šypteli verslininkas.

Keliasi į regioną

37-erių T. Vaitkevičiui teko paragauti ir emigranto duonos, gyventi sostinėje. Dabar jis savo ir šeimos gyvenimą kurti grįžo į gimtąjį Panevėžį.

Jam apmaudu, kad mokslo bazė Lietuvoje vis dar koncentruojasi didžiausiuose miestuose. Paties tikslas – paruošti sąlygas gabiems mokslininkams ir regione.

„Matau, kad Vilniuje auga stipri mokslo bazė, bet norėtų tokių specialistų ir regione. Tai sudėtinga padaryti, nes žmonės čia grįžti nelabai nori – nėra tinkamų sąlygų jiems dirbti. Todėl mano tikslas pakišti visą savo įmonės veiklą po vienu stogu – sukurti visą gamybos liniją vietoje“, – sako T. Vaitkevičius.

Šiais metais, anot jo, tokio projekto pradėti jau nebepavyks. Tačiau pavasarį jau nusiteikęs rimtai imtis idėjos.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų