A. Sutkus automobiliu ketina apkeliauti 140 šalių. Asmeninio albumo nuotr.

Ekstremalas panevėžietis pasiryžo šturmuoti visą pasaulį

Ketveri metai ant ratų renkant tūkstančio pasaulio stebuklų kolekciją. Tokį gyvenimo iššūkį priėmė tikru benzagalviu save vadinantis garsus automobilininkas iš Panevėžio Audrius Sutkus.

Vis naujesni ir drąsesni vieno garsiausių Lietuvos automobilininkų Audriaus Sutkaus sumanymai jau nieko nebestebina. Nuo 1997 metų Lietuvos bekeles visureigiu išmaišęs šios technikos mėgėjas prieš dešimtmetį ėmė šturmuoti ir pasaulį.

Užkietėjęs ekstremalas visureigiu jau įveikė ilgą kelią į Mongoliją, pasiekė Dramblio Kaulo Krantą Afrikoje, pervažiavo Sibiro dykynes, Uralo ir Altajaus kalnus.

Į gyvenimo kelionę

O dabar save išbandyti panevėžietis ketina leisdamasis į rimčiausią gyvenimo kelionę – su žmona Alma jis pasiryžo apvažiuoti visą pasaulį. Per 140 pasaulio valstybių, tūkstantis nuostabiausių vietų jose, trys šimtai tūkstančių kilometrų kelyje ir milijonas klaustukų. Tokia sudėtinga statistika kelinti metai laužo A. Sutkaus galvą.

A. Sutkus sako, kad ketveri metai kelionėje būtų sunkus gyvenimo laikotarpis, jei važiuotų be žmonos Almos.

„Po metų ketinu ketveriems metams išvažiuoti į tūkstančio pasaulio stebuklų kelionę. Per 3,5–4 metus stengsiuosi aplankyti visus žemynus ir juose fotoaparatu įamžinti gražiausias, įspūdingiausias vietas. Namo grįžti per tą laiką neplanuoju, nebent prispirs svarbios bėdos. O baigęs visą kelionę svajoju, kad savo senatvę galėsiu leisti kažkur Japonijoje, sėdėdamas prie židinio ir rašydamas autografus ant savo knygos“, – apie naują projektą „Sekundei“ pasakojo A. Sutkus.

Uždarbis senatvei

Būtent išleisti tūkstančio puslapių nuotraukų su aprašymais knygą įvairiomis kalbomis, panevėžiečio teigimu, ir yra vienas pagrindinių šio projekto tikslų. Vyras drąsiai prisipažįsta, kad į tolimus kraštus jį gena ne tik nuotykių troškulys, bet ir uždarbis.

„Keliaudamas supratau, kad šį pomėgį galima suderinti su darbu. Tad ir planuojama mano kelionė – komercinis projektas. Jam ruošiuosi seniai: taupau pinigus, ieškau rėmėjų. Be pramogų, manęs laukia didelis triūsas. Tikiuosi, kad tai mane dosniau aprūpins vėlyvai senatvei, nei vargana lietuviška pensija“, – viliasi A. Sutkus.

Jau dabar projekto autorius deda visas savo jėgas, kad jo kelionė pasisektų kuo geriau ir sklandžiau. Ketverių metų planą jis kuria vienas, bet jau atsiranda entuziastų, norinčių patarti, padėti.

Techniką išmano puikiai

Po pasaulį vyras su žmona žada keliauti visureigiais. Tai – ekstremalioms išvykoms tinkama transporto priemonė. Be to, keliautojas ją ir pažįsta, ko gero, geriausiai.

Jis jau kone aštuonerius metus itin aktyviai dirba automobilizmo srityje. Panevėžietis vadovauja visureigių klubui „Bastūnas“, bando naujus automobilius, renka geriausius jų modelius, rengia šventes ir šou programas galingų ratų mėgėjams.

„Mano profesija – mašinų inžinierius. Šią specialybę įgijau Kauno technologijos universitete. Galiu drąsiai sakyti, kad dirbu pagal savo išsilavinimą, nes visas mano gyvenimas sukasi apie automobilius. Taip pat mėgstu keturračius, motociklus, katerius ir visą kitą techniką – iki kaulų čiulpų esu tikras benzagalvis“, – šypsosi Audrius.

Baigti mokslai bei plati patirtis jam pravers keliaujant po pasaulį. Panevėžietis tikina puikiai išmanantis techniką ir galintis suremontuoti bet kokį smulkesnį mašinos gedimą, tačiau prireikus rimtesnio automobilio remonto jau turėtų ieškoti pagalbos.

Priims bendrakeleivius

Siekdamas kuo ilgiau išsilaikyti kelyje A. Sutkus savo pasaulinio lygio projektui nusprendė įsigyti naują automobilį ir net ne vieną. Dėl šių ratų panevėžietis jau kreipėsi į „Nissan“ ir „Toyota“ kompanijas. Minėtų bendrovių servisai veikia daugumoje pasaulio valstybių, tad kilus nepatogumų kelionėje būtų galima bet kur kreiptis dėl garantinės priežiūros.

A.Sutkus juokiasi, kad po kelionės nauji automobiliai turės solidžią ridą – mat viso projekto metu tikimasi įveikti apie 300 tūkstančių kilometrų.

„Užsiprašėme tam tikro modelio automobilių ir dar laukiame atsakymo. Kovą jau norėtume turėti abi mašinas. Antrosios mums reikia, nes į savo kelionę norime pasikviesti bendraminčių“, – užsiminė Audrius.

Rengdamas projektą autorius sugalvojo, kad per visą kelionę juos galėtų lydėti savanorių ekipažas. Po porą naujų žmonių kas mėnesį ar du galėtų sėsti į visureigį ir kartu su panevėžiečiais važiuoti už pinigus. Norinčiųjų esą jau atsirado visiems pirmiems metams.

„Bus nurodyta, kokiu metu ir į kokią vietą atskristi bei prisidėti prie mūsų kelionės. Per pirmus metus kartu važiuoti jau panoro septynios poros“, – džiaugėsi vyras.

Biurokratinės kliūtys

Tačiau ne tik uždarbį projekto autoriui papildomi keleiviai neš, bet ir papildomą atsakomybę. A.Sutkus nuolat gludina savo maršruto detales, kad kuo mažiau pasitaikytų nemalonių situacijų. Daugiausia jų klajūnas tikisi dėl biurokratinių kliūčių kai kuriose šalyse.

„Didžiausi iššūkiai bus dėl nežinomybės kertant kai kurių valstybių sienas. Nors tokius reikalus bandau tvarkytis iš anksto, pasirūpindamas išankstinėmis paraiškomis dėl įvažiavo, vizomis. Vis tiek gali kilti visokių sunkumų. Mat kiekvienoje šalyje – savi įstatymai“, – nuogąstavo automobilininkas.

Dalyje valstybių, anot jo, reikia turėti dokumentą, garantuojantį, kad jose nepaliksi ar neparduosi savo mašinos. Sunku draugiškai susikalbėti su Rusijos, Mongolijos pasienių pareigūnais. O į Japoniją su automobiliais užsieniečiai visai net neįleidžiami. Čia lietuviui teks skristi mašiną palikus kur nors Indonezijos salyne.

Visi žemynai

Audriaus visureigis nepasieks ir Antarktidos. Tačiau šio žemyno vairuotojas nežada aplenkti. Jį pasieks laivu pačiais pirmaisiais kelionės metais, mašiną palikęs Pietų Amerikoje. Iš ten lietuviai ir pradės visą kelionę.

Po kelionės Audrius planuoja išleisti didelę fotografijų knygą.

„Per pirmus dvejus metus apvažiuosime abu Amerikos žemynus ir išplauksime fotografuoti Antarktidos. Vėliau kelsimės į Australiją, Indoneziją. Trečiaisiais metais keliausime po Afriką. Galiausiai sieksime Europą ir Rusiją“, – savo sukurtą maršrutą dėstė A. Sutkus.

Iš viso jis pasiryžęs aplankyti 140 valstybių, kurios projekto autorių sudomino ypatingais objektais.

„Maršrutą susidėliojau pats. Yra internete ir 500, ir 1000 pasaulio stebuklų sąrašai. Bet kiek jie geri, jei iš Lietuvos garsenybių įtrauktas tik Vilniaus senamiestis. Tad aš pats ieškau man įdomių vietų ir jau dvejiems metams turiu planą, kuriuo ketinu vadovautis“, – patikino A. Sutkus.

Kurdamas savo sąrašą keliautojas rinkosi ne tik gamtos ir civilizacijos stebuklus. Jo dėmesį taip pat patraukė ir kulinariniai, sportiniai, kultūriniai reiškiniai.

Panevėžietis ketina patekti į patį Dakaro ralio įkarštį bei nufotografuoti šias varžybas kaip vieną pasaulio stebuklų. Jis taip pat troško pamatyti ir UNESCO saugomą paminklą – Timbuktu miestą Malyje. Tačiau dabar jis jau subombarduotas džihadistų.

Kariniai išpuoliai ir smurtas – tai dar viena lietuvio keliautojo nerimo priežasčių. Dabar pasaulyje, anot jo, yra 23 valstybės, į kurias įvažiuoti nerekomenduojama. Keliautojas jas žada aplenkti.

Namai automobilyje

Gamtiniai kelio pavojai A. Sutkus negąsdina.

„Jei reikės stebuklų ieškoti po žeme, lįsiu, jei po vandeniu – nersiu. Gal ne visur ir privažiuoti pavyks. Dėliojuosi žemėlapį su visais objektų aprašymais, kad turėčiau informacijos ten, kur nėra interneto. Ir vis atrandu kažką naujo. Bet jei viskas būtų aišku, neliktų ir azarto“, – tikina automobilininkas.

85 proc. jo maršruto sudaro keliai. Nors A. Sutkui bekelės yra didžiausias malonumas, jis teigia negalįs taip rizikuoti dėl kito savo bendrakeleivių ekipažo.

Per dieną panevėžietis tikisi nuvažiuoti vidutiniškai po 250 kilometrų, o savaitgaliais ilsėtis. Visa kelionė, anot jo, taip suplanuota, kad važiuoti tektų palankesnėmis oro sąlygomis. Žiemos metu jis riedės šiltesniais, o vasarą – vėsesniais kraštais.

„Tokia kelionė – rimtas darbas. Savo automobilyje turėsiu kampelį, iš kurio internetu galvoju kas dieną transliuoti savo kelionės įspūdžius. Į socialinius tinklus, savo internetinę svetainę www.nuotykis.lt rašysiu komentarus, dėsiu pirmąsias stebuklų nuotraukas“, – pasakojo Audrius, kuriam fotografija jau seniai nesvetima.

Žmona pritaria kvailystėms

Ketveriems metams išsikraustyti planuojantys sutuoktiniai savo visureigyje turės ir miegamąjį. Tam iš minėtų automobilių bendrovių panevėžietis dar užsiprašė specialių būdų ant savo būsimų mašinų stogų. Ten esą tilps viskas, ko reikia. O šių keliautojų poreikiai minimalūs.

„Tokios kelionės išmoko atsirinkti, kas svarbu, o kas ne. Man nereikia visos spintos drabužių: užteks trejų kelnių, trijų striukių. Pakelės kempinguose išsiskalbsime, nusiprausime“, – tvirtino pašnekovas.

Jam neprieštarauja ir žmona Alma. Ji, pasak sutuoktinio, jau įprato prie savo vyro kvailysčių ir nebijo materialiai kuklesnio gyvenimo automobilyje.

Savo gyvenimo palydovę Audrius ne kartą išbandė ilgose kelionėse ir jau pratina prie didesnių ratų.

„Ketveri metai kelionėje – man būtų sunkus gyvenimo laikotarpis, jei važiuočiau be žmonos“, – pabrėžia automobilininkas.

Porai kelionėje nereikės itin nerimauti ir dėl savo vaikų. Mat tėvas šiam projektui laiką pasirinko būtent tada, kai mažiausioji jo atžala sulauks pilnametystės. Vyriausioji dukra po ketverių metų baigs Anglijos universitetą.

Galutinės stotelės nėra

„Pasaulis dabar mažas“, – kalbėdamas apie savo šeimą ir keliones sako visureigių klubo vadovas.

Todėl ir jis pats, skrupulingai planuodamas tūkstančio pasaulio stebuklų maršrutą, net nežino, kuo visa tai baigsis. Vyras negali tvirtai pasakyti, kad jis tikrai grįš į Lietuvą.

„Važinėdamas po užsienio kraštus dažnai sutinku kelionių liga susirgusių žmonių. Teko matyti vieną vokietę Senegale. Ji paliko aprūpintą, stabilų gyvenimą Europoje ir įkūrė kempingų miestelį Vakarų Afrikoje. Moteris nepaprastai džiaugiasi sveiku maistu, laimingais žmonėmis ir ramiu gyvenimu gamtos prieglobstyje“, – prisimena keliautojas.

Pašnekovas nesikrato minties, kad ir jį gyvenimas gali nuvesti į kokį užmirštą pasaulio kampelį. Ir lietuvis savo senatvę leis pardavinėdamas tarptautiniu bestseleriu tapusias tūkstančio puslapių knygas.

„Svajoju, kad baigęs visą kelionę savo senatvę galėsiu leisti kažkur Japonijoje, sėdėdamas prie židinio ir rašydamas autografus ant savo knygos“, – šypsosi A. Sutkus.