Ekonomistas N. Mačiulis: 2021 metų biudžeto projektas teikia ir galimybių, ir rizikų

Ekonomistas N. Mačiulis: 2021 metų biudžeto projektas teikia ir galimybių, ir rizikų

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, vis tiek biudžeto deficitas viršys 4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad įvairioms sritims planuojama išleisti labai daug pinigų, nors žiūrint į dabartines užimtumo ir vartojimo tendencijas, kurios jau sugrįžo į prieškrizinį lygį, tokio plataus masto ekonomikos skatinimo nereikėtų“, – BNS sakė „Swedbank“ analitikas.

Anot jo, tokį didelį planuojamą deficitą lemia tai, kad ES duoda daug pinigų, kuriuos reikia kuo greičiau įdarbinti, be to, valstybė gali skolintis labai pigiai, nes fiskalinės drausmės taisyklės ES yra suspenduotos ir nėra poreikio subalansuoti valstybės finansus.

„Esant tokioms aplinkybėms, biudžeto tikslas turėtų būti vienintelis – transformuoti ekonomiką, paversti ją žalesne, mažiau teršiančia aplinką, labiau ją skaitmenizuoti ir suteikti daugiau finansų žmogiškųjų išteklių ugdymui, lavinimui ir kompetencijoms. Jeigu mes į šį biudžetą žiūrėsime kaip ir priemonę paskatinti vartojimą, jis taps nesėkme, nes pinigai bus išleisti, o ateities augimo potencialaus nesukurtas“, – aiškino N. Mačiulis.

„Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lėšos bus skiriamos ekonomikos skatinimui, ar ekonomikos transformavimui“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pagrindinė 2021 metų biudžeto ašis yra 6 mlrd. eurų DNR ekonomikos planas, kuris turėtų leisti bent jau pradėti ekonomikos transformavimą, tačiau daug kas priklausys nuo jų panaudojimo.

M. Mačiulis taip pat pažymėjo, kad ir 2022 ir 2023 metų biudžetų gairėse nėra planuojama panaikinti viešųjų finansų deficito – jis turėtų sudaryti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. BVP.

„Jei koronaviruso plitimą ir jo pasekmes pavyktų suvaldyti gana greitai, tokio didelio biudžeto deficito vidutiniu laikotarpiu tikrai nereikėtų, nes grėstų ekonomikos perkaitimas, didesnė skola ir didesnė infliacija“, – sakė N. Mačiulis.

Tuo metu kitąmet numatytas minimalios mėnesio algos (MMA) ir vidutinės senatvės pensijos didėjimas, anot N. Mačiulio, atitinka valstybės finansines galimybes.

„Čia tikriausiai nėra nukrypta nuo fiskalinės drausmės ir valstybės galimybių. Prieš kelis metus buvo sutarta, kad minimalus atlyginimas priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, todėl MMA didėjimas 6 proc. yra labai tikėtinas, čia nėra jokio politikavimo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie senatvės pensijas – jos turėtų didėti apie 7,5 proc., lygiai tiek pat, kiek kitais metais turėtų augti „Sodros“ pajamos dėl didėjančios užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė ekonomistas.

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Tokie skaičiai numatyti Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Dabar biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų