Panevėžyje susirinkę įvairių sričių profesionalai Aukštaitijos sostinei pažėrė pluoštą idėjų, kurios padėtų miestui suklestėti. T. Šiaudinio nuotr. (T. Šiaudinio nuotr.)

Ekonomikos forume – idėjos Panevėžiui

Ekonomikos forume – idėjos Panevėžiui

Pirmą kartą Panevėžyje organizuotas ekonomikos forumas subūrė verslo, švietimo ir kultūros atstovus. Aukštaitijos sostinei jie pažėrė pluoštą idėjų. Ambicingi, į ateitį nukreipti projektai galėtų ne tik sustabdyti emigraciją iš miesto, bet ir padėti Panevėžiui tapti visos Europos traukos centru.

Ekonomikos forumą „Panevėžio ambicija: šiandien – rytoj – 2030“ pristatęs miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas teigė, kad Panevėžyje šiuo metu veikia 3701 įmonė, turime apie 57 tūkstančius darbingo amžiaus gyventojų, Panevėžio apskrityje sukuriama apie 7 procentai BVP, o nedarbo lygis nuolat mažėja, todėl miestas turi visas galimybes vystytis ir pritraukti investicijas.

„Esame regiono akademinis centras, turime KTU fakultetą, Panevėžio kolegiją, du stiprius profesinio rengimo centrus. Iš viso mieste inžinerinius mokslus kremta daugiau nei 1000 studentų ir moksleivių. Taip pat galime didžiuotis stipria Robotikos laboratorija bei Mechatronikos centru. Galiausiai mūsų geografinė padėtis labai patogi: jungiame ne tik Vilnių su Ryga, bet ir kitas didžiąsias Europos sostines. Privalumų turime labai daug, tereikia juos išnaudoti“, – kalbėjo meras.

R. M. Račkauskas atskleidė, kad planų, padėsiančių miestui klestėti, – apstu. Miesto valdžia išsikėlusi tikslą tapti geriausiai su verslu bendradarbiaujančia savivaldybe, o Panevėžio atsinaujinimo darbams iki 2020 metų planuoja išleisti apie 90 milijonų eurų. Didžioji suma, apie 60 milijonų, bus skirta iš Europos Sąjungos lėšų.

Svarbu rasti nišą

Forume pranešimą skaitęs „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pabrėžė, kad, jei nori klestėti, miestas pirmiausia privalo atrasti savo nišą. Pasak jo, visame pasaulyje garsi „Apple“ kompanija nebūtų tokia sėkminga, jeigu vienu metu gamintų ne tik telefonus ir kompiuterius, bet ir lygintuvus ar kitas buitinės technikos priemonės.

„Žinome, kad Panevėžys yra 5-as pagal dydį šalies miestas, tačiau svarbiausia ne tai. Svarbiau tai, ar jis turi viziją. Juk jeigu aš turiu svajonę, dedu visas pastangas, kad ją pasiekčiau, kryptingai einu tikslo link. Jeigu svajonės neturiu, mano energija išsitaško į visas puses, tačiau jokio rezultato nepasiekiu. Tai galioja ir miestui“, – įsitikinęs M. Katinas.

Direktoriaus teigimu, Panevėžiui pirmiausia reikia nuspręsti, kokį kelią pasirinkti: gamybos, technologijos ar verslo paslaugų. Pasak jo, tik sąmoningai supratę, kokio miesto norime, suvoksime, kokius investuotojus turime pritraukti, ir galėsime jiems sukurti tokias sąlygas, kad savo verslui jie rinktųsi būtent Aukštaitijos sostinę.

Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau užsienio investuotojų, tačiau svetimšaliai pirmenybę teikia ne Panevėžiui, o didesniems miestams. Kad tai pasikeistų, M. Katinas primygtinai rekomenduoja išsirinkti savo nišą ir, plėtojant savo stipriąsias savybes, paruošt dirvą investuotojams taip, kad šiems teliktų atvažiuoti ir kurti verslą.

„Norint kažką pasiekti, būtina galvoti apie ateitį. Investuotojai nebegali laukti kelerių metų, kol galės įsikurti, todėl niekada nevažiuos į miestus, kuriuose siūlomi darbui neparuošti plotai. Taupydami laiką ir pinigus, jie rinksis tuos regionus, kuriuose savo veiklą galės pradėti kuo greičiau“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Švietimo svarba

M. Katinas įsitikinęs, kad renkantis vietą verslininkams svarbiausia, ar ten ras kvalifikuotos darbo jėgos. Pasak jo, net pats patraukliausias ir gražiausiai sutvarkytas miestas nesudomins užsieniečių, jeigu šie supras, kad nebus žmonių, kurie galėtų dirbti įmonėje.

„Galime įsivaizduoti, kad Panevėžyje nori įsikurti 1 000 darbo vietų sukurianti gamykla. Jai reikėtų apie 70 žmonių, kurie dirbtų vadovybės bei administravimo skyriuje, 230 universitete paruoštų inžinierių, 200 kvalifikuotų specialistų, baigusių kolegiją, bei 500 darbininkų, išsilavinimą gavusių profesinėje mokykloje. Gaila, bet šiandien Panevėžyje inžinierių ir kvalifikuotų specialistų aukštosios mokyklos beveik nerengia, todėl, tikėtina, įmonė pasirinktų kitą miestą“, – svarstė direktorius.

Siekiant išspręsti šią problemą, M. Katinas siūlė jau dabar galvoti apie ateitį. Pasak jo, tvirtai nusprendus, kuria linkme Aukštaitijos sostinė nori eiti, bus galima derinti studijų programas, kurti naujus būrelius, kurie padės naujajai kartai įskiepyti įgūdžius, kurių labiausiai reikia miesto vystytis.

Ateities galimybės

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega pastebėjo dar vieną Panevėžio tobulėjimo galimybę – gerėjantį susisiekimą. Projektas „Rail Baltica“ pamažu juda į priekį, o 2026 metais Aukštaitijos sostinei suteiks naujų galimybių.

„Ateityje Rygą galėsime pasiekti per 53 minutes, o Kauną per 29 minutes. „Rail Baltica“ Lietuvoje jungs tik Vilnių, Kauną ir Panevėžį, daugiau stotelių nenumatyta. Žinant tai, manau, per dešimtmetį turime rasti būdų, kaip išnaudoti šalia Berčiūnų esančią teritoriją ir tuščią žemę paversti vienu iš regiono centrų“, – skatino M. Vaščega.

Galvoti apie ateitį siūlė ir Panevėžio laisvosios ekonominės zonos direktorius Rokas Krivonis. Jo teigimu, infrastruktūra ir jos tobulinimas savaime neskatina permainų ir nepritraukia į miestą investuotojų, todėl būtina susikurti savo viziją bei kryptingai eiti jos link.

„Mes esame stiprūs metalo apdirbimo, elektronikos, elektrotechnikos ir mašinų gamybos srityse, tad turime stiprinti šias pramones. Suvokę, kas yra mūsų klientai, turėtume skatinti aukštąsias mokyklas rengti tų specialybių profesionalus, kuriems baigus mokslus iš karto galėtume pasiūlyti darbą. Jeigu išsikeltume tikslą būti geriausi robotikos ir mechatronikos srityje, tai Panevėžį garsintų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – įsitikinęs R. Krivonis.

Ne tik verslas

Ekonomikos forume diskutuota ne tik verslo, bet ir kitomis Panevėžiui svarbiomis temomis. Rygaudas Guogis kalbėjo apie transporto revoliuciją, Kotryna Stankutė, Tomas Moška, Unė Kaunaitė, Agnetė Butkevičiūtė ir Agnė Butautaitė ieškojo priemonių talentams pritraukti į Aukštaitijos sostinę. Raimundas Petrauskas, Justinas Katkus, Mantas Gudas bei Jonas Rasimas analizavo konkurencingumo naudą, o Rimantas Kmita, Daiva Gasiūnienė, Rytis Zemkauskas, Donatas Puslys ir Eugenijus Kaminskis diskutavo apie miesto identitetą kuriančią kultūrą.

Galerija

Komentarai

  • Šaunuoliai panevėžiečiai tokį renginį suorganizavę! Jausti, kad proveržis tikrai yra. Liuks! Tik neužmikit.

  • visais 25 iais metais paveluota.su tokia debilu vizija ir gyvensime toliau tik vizijomis

  • Ar ieškote paskolos ir jums sunku gauti? Arba jums reikia paskolos, kad pradėtumėte savo verslą ir skolintojas nenori jums padėti, tada nerimauti ne daugiau, nes „Ferdinand Leo Finance“ yra čia, kad jums padėtų. Rašykite mums adresu Ferdinandleofinance@gmail.com
    Geriausi linkėjimai
    Ferdinando Leo

    • Atsakyti
  • Ar jums reikia paskolos dėl bet kokios priežasties, jei taip, susisiekite su mumis šiandien ericfinancee@outlook.com arba apsilankykite mūsų svetainėje ericfinancee.wixsite.com/ericfinance

    • Atsakyti
  • Ar ieškote paskolos ir jums sunku gauti? Arba jums reikia paskolos, kad pradėtumėte savo verslą ir skolintojas nenori jums padėti, tada nerimauti ne daugiau, nes „FACTO TRUST GLOBAL FINANCE“ yra čia, kad jums padėtų. Rašykite mums adresu mehmethakan117@gmail.com Geriausi linkėjimai Mehmet Hakan

    • Atsakyti
  • Cipralex Kamagra Shop Berlin Cheaped Sample Pack cialis 5 mg Cialis Uso Recreativo

  • Sveiki, mes siūlome paskolas su 3%, mes siūlome skolų konsolidavimo paskolas, verslo paskolas, privačią paskolą, paskolas automobiliams, viešbučių paskolas, studentų paskolą, asmeninę paskolą namų refinansavimo paskoloms, gauti daugiau informacijos el. Paštu: (Kplendes@outlook.com) +1 ( 205) 2177-288

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų