Vadovauti teatro mekai pretenduoja vieną kadenciją šioje kėdėje jau sėdėjęs Romualdas Vikšraitis, nepaisydamas, kad kolektyvas buvo pareiškęs nepasitikėjimą juo. Į valstybinio teatro direktorius kandidatuoja etnomuzikologas, humanitarinių mokslų daktaras Gvidas Vilys, buvęs Panevėžio muzikos mokyklos vadovas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pripažintas supainiojusiu viešuosius ir privačius interesus.
Kandidatų sąraše rikiuojasi ir prieš porą metų konkurse L. M. Zaikauskui pralaimėję laisvai samdomas režisierius Algimantas Pociūnas bei J. Miltinio teatro garsaus aktoriaus Vaclovo Blėdžio sūnus Leonas Blėdis, vadovaujantis viešajai įstaigai „Tiesiog teatras“. Konkursui perspektyvinę penkerių metų veiklos programą ir repertuaro planą jis rengė su Andriumi Jevsejevu, aktoriaus Valerijaus Jevsejevo sūnumi. L. Blėdžiui laimėjus konkursą, į Panevėžį sugrįžtų abu bičiuliai.
Ministerijos pokalbiai su pretendentais turėtų įvykti iki spalio vidurio.
Garsių aktorių sūnūs V. Blėdis ir A. Jevsejevas juokauja užaugę J. Miltinio dramos teatro kambariuose, todėl jų noras sugrįžti ir prikelti naujam gyvenimui pastaruosius septynetą metų nesutarimų ir skandalų purtomą teatrą – natūralus.
„Tame teatre esame nuo lopšio. Pirmas spektaklis, kuriame Leonas vaidino berniuką, o man teko dublerio pareigos, buvo J. Dautarto režisuotas „Žentas“. Mudviem buvo 3–4 metai. Aš Leoną puikiai pažįstu, pasitikiu jo ūkinės veiklos išmanymu, jis turi diplomatinių įgūdžių, kurių man stinga. O Leonas manimi pasitiki dėl meninio konteksto išmanymo“, – „Sekundei“ teigė A. Jevsejevas.
Jųdviejų tandemas J. Miltinio teatro direktoriaus pareigų siekė ir 2015-aisiais. Tąkart laimėjus L. M. Zaikauskui, pasak A. Jevsejevo, liko nusivylimo ir konkurso rezultatais, ir savimi kartėlis.
„Daugiau konkurse dalyvauti nebeplanavome. Penkerių metų kadencija pakankamai ilgas laikas, o mes turime kitų veiklų – galvojom, kad gal jau metas su J. Miltinio teatru nukirpti bambagyslę. Bet situacija pasikeitė nepraėjus nė porai metų, tad po ano konkurso dar nespėjo mūsų entuziazmas atvėsti“, – tvirtino A. Jevsejevas.
Teatrologas pripažįsta, jog reformas J. Miltinio teatre ganėtinai sunku planuoti dėl įstaigos keblios finansinės padėties, kuri nėra pakankamai aiški. Pasak A. Jevsejevo, teatras savo finansines ataskaitas paviešino tik praėjusią savaitę, jos nėra tvarkingos ir dar su klaidomis.
„Bet kokiu atveju svarbiausia, jog reikės gerokai padirbėti, kol bus atkurtas padorus teatro įvaizdis po to, ką jis patyrė per 7-erius metus“, – sako A. Jevsejevas.
Konkursui veiklos programą parengę bičiuliai teigia tam numatę daug priemonių. Tiesa, jie pripažįsta, jog šįkart startuoti būtų sudėtingiau nei prieš porą metų.
„Tąkart buvo labai aišku, su kuo dirbtume. Buvo sėkmingai pradėjęs kurti Veltos ir Vytauto Anužių auklėtinių, jaunų aktorių, kursas. Jų pastatyti „Devynbėdžiai“ pritraukė daug jaunimo. Dabar į teatrą priimta nemažai žmonių, kurių nei aš, nei Leonas nesame matę scenoje“, – aiškino A. Jevsejevas.
Pasak A. Jevsejevo, kiekvieną teatrą išgelbėja geri spektakliai.
J. Miltinio teatrui didžiulius sentimentus jaučiantys bičiuliai numatę orientuotis į teatro kūrybinį bendradarbiavimą su kitų miestų nevyriausybinėmis organizacijomis, nevalstybiniais Oskaro Koršunovo, Artūro Areimos, Valentino Masalskio teatrais.
„Ką reiškia asmenybės, Panevėžys pernai pamatė krepšinio aikštelėje. Kai krepšinio komanda ryžosi pasispausti ir investuoti ne tik į įvaizdį, bet ir žaidėjus, greitai atsirado ir žiūrovų. Visi puikiai žinome, kokios asmenybės yra Lietuvos teatro viršūnėse. Mūsų tikslas – kad jų pavardės pradėtų figūruoti ir J. Miltinio teatro repertuare“, – nusiteikęs A. Jevsejevas.
Nors bičiulių planuose numatytas bendradarbiavimas ir su užsienio kūrėjais, A. Jevsejevas pripažįsta, jog J. Miltinio teatrui ilgokai užsibuvus kūrybiniame štilyje kalbėti apie tarptautinį kontekstą per anksti.
„Nesinori iš karto kviestis užsienio kūrėjų neturint pajėgumų kokybiškai dirbti pačiame teatre“, – apie pasenusią ir materialinę bazę užsimena A. Jevsejevas.
Į J. Miltinio dramos teatro sceną atvesti jaunų aktorių nusiteikęs direktoriaus kėdės siekiantis režisierius A. Pociūnas. Dalyvauti konkurse režisierius teigia ryžęsis žinodamas jo užkulisius. J. Miltinio teatre A. Pociūnas išdirbęs 8-erius metus, vėliau ne kartą kviestas statyti spektaklių. Tiesa, režisieriaus vizitai į Panevėžį nutrūko, kai 2010-aisiais teatrui vadovauti stojo R. Vikšraitis.
„Pastarųjų metų skandalai Panevėžio teatre mane erzina. Vis dėlto J. Miltinio teatras buvo vieta, nuo kurios prasidėjo mano, kaip režisieriaus, darbas ir man ne tas pats, kas jame vyksta. Visą laiką seku tuos įvykius, manau, kad galėčiau teatrui padėti išbristi iš aklavietės ir susigrąžinti žiūrovą“, – nusiteikęs A. Pociūnas, šiuo metu laukiantis užsakymų kaip laisvai samdomas režisierius.
Žadantis „pasukti galvą“, kaip į teatrą atvesti jaunų žmonių, A. Pociūnas pripažįsta, jog naujojo vadovo galimybės daug priklausys nuo jam teksiančio įstaigos finansinio palikimo.
Režisierius dėl J. Miltinio teatro direktoriaus pareigų varžėsi ir 2015-aisiais. Kaip ir tuomet, parengtame perspektyviniame įstaigos veiklos plane jis vėl numatęs rišti saitus tarp dviejų Panevėžio teatrų – J. Miltinio ir Muzikinio.
„Galima daug kūrybingų projektų kurti“, – viziją turi R. Pociūnas.
Dokumentus dalyvauti konkurse Kultūros ministerijai nusiuntė ir liepą iš Muzikos mokyklos direktoriaus pareigų turėjęs pasitraukti Gvidas Vilys. Kandidatas J. Miltinio teatrą regi kaip atvirą meno centrą.
„Teatras kaip žanras liktų prioritetu, bet šalia jo kiti menai irgi gali funkcionuoti – vykti koncertai, vizualinių menų parodos. Krypčių gali būti daug ir įvairių“, – mano G. Vilys.
Tapęs J. Miltinio dramos teatro vadovu jis teigia sieksiantis profesionalios meno sklaidos visame regione ir tam esą galėsiantis panaudoti vadovaujant Panevėžio bendruomenių rūmams įgytą patirtį.
„Turiu užmezgęs nemažai ryšių su kultūros centrais, matau, kaip teatras galėtų per savo partnerius realizuoti profesionalaus meno sklaidą“, – sako G. Vilys.
Anot jo, J. Miltinio teatras, nepaisant pastaraisiais metais jį purčiusių intrigų ir gėdingų skandalų, visais laikais, nuo J. Miltinio atvažiavimo į Panevėžį iki šių dienų, išliko teatro meka Panevėžyje.
„Apie šitą teatrą visada ir visi kalba. Jame vykstančios intrigos pirmiausia atsiduria akiratyje. Įvertinus J. Miltinio teatro įtaką miesto vardo sklaidai, kol kas tai yra stipriausia Panevėžyje meninė organizacija. O iššūkių visi patiria, jų turime ir asmeniniame gyvenime. Tai yra kasdienybė“, – situaciją įvertino G. Vilys.
Kandidatas į teatro direktorius liepą turėjo užleisti Panevėžio Muzikos mokyklos direktoriaus vietą, kai Savivaldybės taryba nesutiko patenkinti jo prašymo leisti atsiimti anksčiau parašytą prašymą dėl pasitraukimo iš vadovo pareigų.
G. Vilio karjera Muzikos mokykloje tęsėsi ketverius metus. Paskutinieji jo darbo mėnesiai pažymėti skandalu. Auditoriai konstatavo, jog G. Vilys mokykloje
net tik įdarbino savo brolį, jo žmoną, taip pat savo žmoną, bet ir pirko įvairias paslaugas iš įmonės, kurios dalininku yra pats, o į komandiruotes vyko pagal panaudos sutartis – net ir nedirbdamas gavo atlyginimą. Kad direktorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, buvo konstatavusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Šiuo metu G. Vilys teigia rengiantis projektus ir besidarbuojantis Smilgių kultūros centre.
Antrą kartą į tą pačią upę bandys įbristi J. Miltinio dramos teatro kėdėje jau sėdėjęs R. Vikšraitis. Jo 2010–2015 m. kadencija išsiskyrė teatrą purčiusiomis intrigomis ir milžiniškais nesutarimais su kolektyvu. Pastarasis buvo net pareiškęs nepasitikėjimą teatro vadovu, tačiau tuometės Kultūros ministerijos vadovai R. Vikšraičio atleisti iš pareigų neišdrįso.
Vilniuje gyvenantis R. Vikšraitis šiuo metu nepasiekiamas – mobiliuoju telefonu kandidatas neatsiliepia.
Komentarai
Blėdžiuks+Jevsejevas= Atkočiūnas. Maža teatrui pamokos su Zaikausku? Vėl ant tų pačių grėblių lipti norisi?
Blėdžiukui ir Jevsejevui – MILŽINIŠKOS sėkmės konkurse!
idomu kas dar kitas kandidatas
bus kaip zuikis
Apsiraminkit,ir neizeidinekit pretendentu…