Asociatyvi „Sekundės“ archyvo nuotr.

Egzaminų rezultatai be staigmenų

Paskelbti svarbiausių – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, taip pat istorijos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai Panevėžio abiturientus ir švietimo strategus jau pradžiugino 19-iolika šimtukų.

Visgi daugiausia nusivylimo atnešantis valstybinis matematikos egzaminas panevėžiečiams ir Panevėžio rajono gimnazistams pasirodė sunkiau įkandamas, palyginti su šalies vidurkiu.

Pirmieji šimtukai

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė laukia penktadienio, kai bus paskelbti ir kitų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
„Kol kas tik keturių egzaminų rezultatus turime, paprastai šimtukų kraitę išaugina užsienio kalbos egzaminai. Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad iš lietuvių kalbos ir literatūros turime 14, matematikos – 13, chemijos – du šimtukus“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.
Jos turimais duomenimis, Panevėžyje valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė kiek daugiau nei 90 proc. visų laikiusiųjų.
Visos šalies vidurkis yra 91,1 proc. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikėjo surinkti bent 30 taškų iš 100 galimų.
Valstybinį matematikos egzaminą išlaikė beveik 85 proc. panevėžiečių – mažiau nei visos šalies vidurkis, šiemet siekęs 89,5 proc. Matematikos egzamino išlaikymo riba – 10 taškų iš 60 galimų.
„Apie 14,5 proc. laikiusių panevėžiečių valstybinio brandos egzamino neišlaikė, bet reikia suprasti, kad tą rodiklį kuria ne tik gimnazistai, bet ir Mokymo centro, Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos, net ir tų, kurie egzaminą laiko po metų ar kelerių pertraukos, rezultatai“, – atkreipė dėmesį S. Sėrikovienė.

Silvija Sėrikovienė. G. Kartano nuotr.

Gimnazijos nelyginamos

Mokyklų, pasiekusių valstybinių brandos egzaminų geriausius rezultatus, lyderis jau daug metų nesikeičia.
„Be abejonės, Panevėžyje aukščiausi J. Balčikonio gimnazijos rezultatai, bet kitaip ir negali būti. Ją renkasi labiausiai motyvuoti vaikai, tad būtų baisu, jeigu šios mokyklos rezultatai būtų kitokie“, – mano S. Sėrikovienė.
Visgi, vedėjos nuomone, nesąžininga lyginti gimnazijų rezultatus, nes į jas patenka labai skirtingų gabumų ir motyvacijos vaikai.
Panevėžyje į gimnazijas būsimieji devintokai atrenkami ne pagal gyvenamąją teritoriją, o pagal pageidavimus ir mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, šiemet į pirmas gimnazijos klases žemiausias pereinamasis balas iš penkių pažymių J. Balčikonio gimnazijoje yra 41, į 5-ąją ir J. Miltinio gimnazijas – 33, o į „Minties“ – 28.
„Lyginti mokyklų negalime, nes patys matome, kokie vaikai ateina į vieną ar kitą gimnaziją. Be galo džiaugiamės ta, į kurią ateina visi kitur nepatekusieji, bet jai vis tiek pavyksta pasiekti gerų rezultatų. Tokios mokyklos pridėtinė vertė didesnė nei tos gimnazijos, į kurią susirenka gabiausi vaikai“, – mano S. Sėrikovienė.
Anot jos, būtų naivu tikėtis, kad gimnazijos, priimančios visus vaikus be konkurencijos, rezultatai šautų aukštyn. Nebent valstybinius egzaminus pasirinktų laikyti jos keturi ar penki auklėtiniai.
„Jau galime prognozuoti, kokie bus egzaminų rezultatai po ketverių metų. Galima investuoti daugybę tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bet labai aukštų rezultatų nepavyks pasiekti, nes tokios žirklės jau yra priimant vaikus į gimnazijas“, – pažymi S. Sėrikovienė.

Juozo Balčikonio gimnazija. P. Židonio nuotr.

Prasčiau nei šalies vidurkis

Panevėžio rajono mokyklose – dar didesnis atotrūkis nuo šalies vidurkio.
Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ilonos Čingienės teigimu, valstybinio lietuvių kalbos egzamino išlaikymas siekia 85,6 proc. Tiesa, skirtingose gimnazijose šis rodiklis labai skiriasi.
„Smilgių gimnazijoje visi pasirinkusieji valstybinį lietuvių kalbos egzaminą jį ir išlaikė. Raguvos ir Velžio gimnazijose moksleiviai šį egzaminą geriau išlaikė nei šalies vidurkis“, – vardijo I. Čingienė.
Prastesni valstybinio matematikos egzamino rezultatai – 81,3 proc., vadinasi, rajone šio egzamino neišlaikė beveik kas penktas gimnazistas.
Tik Raguvos ir Krekenavos gimnazistų valstybinio matematikos egzamino rezultatai geresni nei šalies vidurkis.
„Matematikos egzaminą laikė silpnesnių gebėjimų vaikai, tad rezultatas ir negalėjo būti kitoks. Staigmenų, kad moksleiviai visus tuos dvylika metų būtų mokęsi vienaip, o egzamino rezultatai būtų kitokie, nebuvo“, – tenka pripažinti specialistei.

Privalomi du egzaminai

Tiesa, matematika rajonui dovanojo pirmąjį šimtuką – juo gali džiaugtis Ramygalos gimnazijos auklėtinis.
„Kiekviena gimnazija pažįsta savo vaikus, tad ir tas šimtukas nebuvo labai netikėtas, nes gimnazistas išties gabus ir darbštus. Kiekvienoje mokykloje esama perliukų, ir iš jų tikimės geresnių rezultatų. Pedagogai tikrai stengiasi ir motyvuoja visus, bet pats moksleivis turi norėti ir įdėti tam pastangų. Kai kurių atsainus požiūris į mokslus atsispindi ir egzaminų rezultatuose“, – kalbėjo I. Čingienė.
Gimnazistai, kuriems nepasisekė išlaikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, turės galimybę šį penktadienį perlaikyti mokyklinį.
Tačiau matematikos ir kitus egzaminus perlaikyti bus galima tik kitąmet.
Brandos atestatui gauti privalu išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei vieną pasirinktą savo nuožiūra.
Kaip pažymi I. Čingienė, vaikai, kuriems mokytis sekasi prasčiau, dažniausiai laiko mokyklinį technologijų ar menų egzaminą.
„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis, kurį galima perlaikyti tais pačiais metais. O visi kiti dalykai, jeigu norima perlaikyti ar pagerinti įvertinimą – tik kitąmet. Išlaikyti privaloma du egzaminus – lietuvių kalbos ir bent vieną pasirinktinai. Tik taip galima savo rankose turėti mokyklos baigimo pažymėjimą ir toliau planuoti profesinį kelią. Jei norima studijuoti aukštojoje mokykloje, privalomas ir matematikos egzaminas“, – pabrėžė I. Čingienė.