Egzaminas po karantino: nuo patyčių iki atlaidumo

Egzaminas po karantino: nuo patyčių iki atlaidumo

 

Vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas panevėžiečiams abiturientams pasirodė ne toks sudėtingas kaip ruošimasis jam per tris mėnesius trukusį karantiną.

Svarbiausią brandos egzaminą Panevėžyje laikė 1100 abiturientų ir ankstesniais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigusių kandidatų. Miesto Švietimo skyriaus duomenimis, maždaug 40 proc. pasirinko laikyti mokyklinį egzaminą.

Iš devynių Panevėžio švietimo įstaigų, išleidžiančių abiturientus, tik dviejose – Juozo Balčikonio ir Vytauto Mikalausko menų – gimnazijose visi vakar palinko prie valstybinio šio dalyko egzamino užduočių.

Kitose dalis moksleivių apsisprendė, jog jiems pakaks ir mokyklinio egzamino. Daugiausia tokių – „Minties“ ir V. Žemkalnio gimnazijose.

Panevėžio rajone lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų laukia 150 abiturientų. Iš jų valstybinį egzaminą rinkosi du trečdaliai.

Lietuvos mokyklose valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 laikiusieji, o mokyklinį – 8 511.

Nuo patyčių iki atlaidumo

Keturias valandas trukusiame egzamine abiturientai galėjo rinktis rašyti literatūrinį arba samprotaujamąjį rašinį.

Laikiusieji valstybinį egzaminą, remdamiesi lietuvių autorių kūriniais, svarstė, kur yra riba tarp pokšto ir patyčių, arba ieškojo atsakymo į klausimą, ar menas gali paveikti tikrovę. Rašiusieji literatūrinį rašinį galėjo rinktis nagrinėti temą apie švenčių reikšmę lietuvių literatūroje arba analizuoti kartų santykius literatūroje.

Pasirinkusieji mokyklinį egzaminą rašė rašinį viena iš keturių temų – svarstė,

ar kultūroje randa savo herojų, ar lengva atleisti, analizavo literatūros personažą absurdo akivaizdoje arba valdovo paveikslą literatūroje.

Po egzamino kalbinti abiturientai teigė, jog šiųmetės temos neišgąsdino.

„Pamačiusi temas labai apsidžiaugiau, nes ruošdamasi egzaminui labai daug skaičiau apie J. Biliūną, jo biografiją. Rašant buvo keblių situacijų, bet tikiuosi gerų rezultatų – 80-ies, o gal ir daugiau balų“, – įspūdžiais dalijosi Velžio gimnazijos abiturientė Kamilė Kadžiulytė.

Filologiją studijuoti planuojanti mergina egzaminui pasirinko literatūrinį rašinį „Kartų santykiai literatūroje“, remiantis Jono Biliūno ir Juozo Apučio kūryba.

„Rašiau apie besikeičiančius kartų santykius. J. Biliūno novelėje „Ubagas“ matome žiaurų atžalų elgesį su senu tėvu, o J. Apučio novelėje „Vakarėjant gražios dobilienos“ – visiškai kitokius santykius, kai susirgusiu tėvu rūpinasi vaikas, turėjęs suaugti anksčiau laiko“, – lygino Kamilė.

Abiturientė rašiniui išnaudojo visą egzaminui duotą laiką. Tik likus 15-ai minučių iki jo pabaigos suskubo perskaityti, ką parašiusi.

„Egzaminui tikrai daug ruošiausi. Tikėjausi sudėtingesnių temų, maniau, kad į rekomenduojamų autorių sąrašą gali būti įtraukti katastrofų literatūros kūrėjai, bet galėjome rinktis rašyti ir apie kartų santykius, apie meną ir pokštus“, – temų įvairiapusiškumą mato K. Kadžiulytė.

O panevėžietis Karolis neslėpė nesąs patenkintas nei temomis, nei savo rašiniu.

„Man nepatiko nė viena tema. Tikėjausi, kad bus apie meilę tėvynei, kažkas apie patriotizmą arba gamtą. Nelabai turėjau ką rašyti. J. Apučio net nebuvau skaitęs. Bet gal kažkaip išlaikysiu“, – nedaugžodžiavo abiturientas.

Jaunuolis teigė nesąs humanitaras, o šįmet neplanuojantis stoti studijuoti – ketina pasisemti patirties metus padirbėdamas.

Rezultatai – daugiau nei po mėnesio

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų abiturientams teks laukti iki rugpjūčio pradžios.

Pernai iš šalies 356 mokyklų, išleidusių abiturientus, geriausias lietuvių kalbos ir literatūros žinias pademonstravo Klaipėdos licėjaus moksleiviai, už šį valstybinį egzaminą pelnę vidutiniškai 84,9 balus.

Panevėžyje geriausių rezultatų pasiekusios J. Balčikonio gimnazijos abiturientų gautų balų vidurkis siekė 58,4, o tai mokyklai lėmė 19-ą vietą lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų reitinge.

Velžio gimnazija, už šį egzaminą surinkusi vidutiniškai 53,5 balo, atsidūrė 34-oje pozicijoje, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijai su 52 balų vidurkiu teko 41-oji vieta. Aukštaitijos sostinėje praėjusiais metais sunkiausiai lietuvių kalba ir literatūra sekėsi „Minties“ gimnazistams – jos abiturientų už šį egzaminą gautų balų vidurkis siekė 21,6, kas mokyklai lėmė 287-ąją vietą reitinge, Raimundo Sargūno sporto gimnazija, kurią renkasi ne akademinių, bet sporto rezultatų siekiantys jaunuoliai, pagal lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus pernai šalyje užėmė 285 vietą (22,2 balo), o nuo seno humanitarines tradicijas puoselėjanti, pastaraisiais metais humanistinę kryptį pasirinkusi Vytauto Žemkalnio gimnazija liko 275-oje vietoje – jos abiturientų gimtosios kalbos žinios įvertintos vidutiniškai 25,6 balo.

Šįmet brandos egzaminų sesija tęsis iki liepos 21-osios, o brandos atestatai gali būti pradedami išduoti rugpjūčio 7-ąją, apeliacijų ir pakartotinės egzaminų sesijos rezultatai skelbiami rugpjūčio 17-ąją.

Visoje Lietuvoje egzaminus šįmet laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. O iš viso bus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų