Džiugios žinios bedarbiams

Džiugios žinios bedarbiams

Seimas priėmė palankesnę nedarbo išmokų skyrimo tvarką. Išmokos bus mokamos ilgiau ir jas gaus daugiau bedarbių.

Be to, atsisakyta bedarbiams nerimą kėlusios pataisos – nedarbo išmoka nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

„Sodros“ specialistai informuoja, kad, pagal dabar galiojančią tvarką, per paskutinius 36  mėnesius iki įsiregistravimo Darbo biržoje dienos, darbo netekęs žmogus turi turėti ne mažesnį kaip 18 mėnesių stažą. Nuo liepos 1 dienos padaugės gaunančiųjų išmoką, nes reikės tik 12 mėnesių stažo per 30 darbo mėnesių.

Palankesnė tvarka

Dabar nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Pastovi dalis lygi 102 eurams, kintama  priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų ir sudaro 40 procentų pagal asmens pajamas apskaičiuoto dydžio. Apskaičiuojant šią dalį, įvertinamos pajamos, turėtos per 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Darbo biržoje dienos.

Pavyzdžiui, įsiregistravus Darbo biržoje 2016 metų sausį, nedarbo draudimo išmoka skaičiuojama pagal nuo 2012 metų spalio 1 dienos iki 2015 metų rugsėjo 30 dienos gautas draudžiamąsias pajamas. Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies.

„Sodros“ specialistai teigia, kad nuo liepos 1 dienos nedarbo išmokos didės dėl to, kad bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji jos dalis priklausys nuo didesnės sumos – minimalios mėnesinės algos, o ne nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, kaip yra dabar.

Stažas turės reikšmę

Išmoka bus apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarys 30 procentų minimaliosios mėnesinės algos. Dabar tai būtų lygu 114 eurų.

Kintama išmokos dalis pirmą–trečią jos mokėjimo mėnesį būtų 50 procentų darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų, 4–6 mėnesį – 40 procentų vidutinių pajamų; 7–9 mėnesį – 30 procentų pajamų. Kintama dalis bus apskaičiuojama pagal asmens pajamas, turėtas per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Teritorinėje darbo biržoje dienos.

Nedarbo išmoka negalės būti didesnė kaip 75 procentai Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Skaičiuojant pagal 2016 metų ketvirtojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, kuris buvo beveik 813 eurų, maksimali nedarbo draudimo išmoka būtų 609,75 euro. Šiuo metu maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 333,20 euro.

Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo žmogaus įgyto stažo. Šiuo metu, jei darbo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei stažas yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei darbo stažas 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius. Taip pat yra sąlygų, kada nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas.

Nuo liepos 1 dienos visiems bedarbiams, nepriklausomai nuo jų turimo stažo, nedarbo išmoka bus mokama devynis mėnesius. Kaip ir dabar, bus tam tikros sąlygos, kai išmoka galės būti mokama ilgiau.

Vidutiniškai keturi mėnesiai

„Sodros“ duomenimis, nedarbo socialinio draudimo išmokas balandį gavo 41,6 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų už visą mėnesį – 23,5 tūkstančio, ne visą – 18,1 tūkstančio. Tarp jų daugiausia buvo moterų – daugiau nei 51 procentas. Praėjusių metų balandį išmokų gavėjų buvo daugiau – 47,6 tūkst.

Balandį Panevėžio rajone nedarbo išmokas gavo 0,53 tūkst. bedarbių, o mieste – 1,2 tūkst. Šalyje vidutinė išmoka balandį buvo 200 eurų. Panevėžio mieste vidutinė išmoka siekė 202,8 euro, o rajone – 202,1 euro.

„Sodros“ duomenimis, šalyje nedarbo išmoka balandį buvo mokama vidutiniškai keturis mėnesius, Panevėžio mieste – taip pat 4 mėnesius, o rajone – 4,1 mėnesio. Tuo metu kovą mieste ir rajone išmoka vidutiniškai buvo mokėta 4,2 mėnesio.

Lietuvoje balandį dažniausiai nedarbo išmokas gavo 25–30 metų moterys, tokių buvo 3,2 tūkst., taip pat 30–35 ir 55–60 metų moterys – po 3,1 tūkst. Gaunančių tokias išmokas vyrų buvo daugiausia 55–60 metų amžiaus grupėje – 2,8 tūkst., 25–30 metų – 2,7 tūkst. 50–55 metų – 2,6 tūkst. „Sodros“ turima statistika rodo, kad mažiausia pašalpų balandį gavo 60–65 metų moterys ir 20–25 metų vyrai – atitinkamai 1,1 tūkst. ir 1,4 tūkst.

Po 0,6 tūkst. vyrų ir moterų gavo 300–333,2 euro nedarbo išmokas. Daugiausia – 4,2 tūkst. – moterų balandį gavo 140–180 eurų siekiančias nedarbo socialinio draudimo išmokas. Balandį didžiausią 333,2 eurų išmoką gavo 1,1 tūkst. moterų ir 1,2 tūkst. vyrų, o mažiausias išmokas, siekiančias tik 102–140 eurų, gavo 1,6 tūkst. moterų ir 1,3 tūkst. vyrų.

Nedarbas mažėja

„Aš visada sakau taip – darbo yra, pasiūla vyksta. Tačiau jeigu žmogui priklauso išmoka, tai jis ir pasiima ją tol, kol susiranda darbą. Tai tarsi apsauga, tarsi garantija. “, – „Sekundei“ teigė  Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, Audronė Biguzienė.

Anot jos,  žmonės nelaukia, kol baigsis išmokų mokėjimo laikas, ir tik tada ieškosi darbo – nebe tie laikai.

Panevėžio darbo biržos turimais birželio 1 dienos duomenimis, Panevėžio mieste ir rajone buvo 5 276 bedarbiai. Tarp jų buvo 766 jaunuoliai iki 29 metų. Nedarbo lygis mieste ir rajone sudarė 6,8 procento darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. Jaunimo nedarbas buvo 3,5 procento.

Pasak A. Biguzienės, nedarbas, ypač vasarą, mažėja, nes darbo vietų siūloma labai daug. Be to, yra ir įvairių projektų, padedančių greičiau susirasti darbą.

„Todėl ta pašalpa nepririša žmogaus, jeigu susiranda darbą pagal norus ir poreikius“, – sako ji.

Ilgalaikiams bedarbiams sugrąžinti į darbo rinką taip pat yra projektų. Pasak A. Biguzienės, jais ilgalaikiai bedarbiai skatinami kiek judėti, įgyti profesiją, jei jos neturi, ir pan. Tad ir šių bedarbių mažėja.

„Juos nuolat judiname ir jie išjuda – kai kuriems tik ir tereikia tokio stimulo“, – tvirtina pavaduotoja.

Tiesa, vienas kitas yra ir toks, kuris Darbo biržoje registruotas jau labai ilgą laiką, tačiau čia susiduriama su kitomis problemomis – sveikatos, socialinėmis ir pan. Tačiau tai nėra kritinė masė.

2017 metų balandžio 7 dienos duomenimis, Panevėžyje buvo registruotos 325 laisvos darbo vietos. Siūlomi labai įvairūs darbai – ieškoma  vairuotojų, darbuotojų reikia maitinimo, prekybos ir kitokioms įmonėms.

Komentarai

  • o ka daryti kai iki darbo 40 km ir atgal o moka tai tik minimuma?

    • Emigruoti.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų