Į 600 km kelią kartu su kitais dalyviais leidosi ir neseniai tokį sportą pamėgęs Žydrūnas Vainauskas su savo žmona, buvusia profesionalia dviratininke Roberta. Indrės Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Dviratininkų grandinė Baltijos kelio neatlaikė

Dviratininkų grandinė Baltijos kelio neatlaikė

„Trūko organizuotumo, aiškumo, o svarbiausia – tris kartus buvome prie pat avarinės situacijos“, – tokius įspūdžius iš tradicinio žygio nuo Vilniaus iki Talino dviračiais parsivežė pirmąkart jame dalyvavusi panevėžiečių sutuoktinių pora. O jų bendražygiai iš Panevėžio dviračių klubo tvirtina, kad tai naujokai visai nepaisė nei renginio, nei Kelių eismo taisyklių.

Nuzvimbė, nuklegėjo ir nuaidėjo daugybė įvairiausių Baltijos kelio renginių tiek danguje, tiek ir ant žemės. Istorinės akcijos trisdešimtmetį, kai lietuviai, latviai ir estai kibosi rankomis į gyvą grandinę, Lietuva minėjo visą savaitgalį. Ir visiems atrodė, kad tokiomis akimirkomis Baltijos jūros broliai moka parodyti savo vienybę.

Deja, jos šiek tiek pritrūko į praėjusio savaitgalio renginių maratoną įsijungusiam Panevėžio klubui „Dviračiai“, kuriam vadovauja politikas Rimantas Narkūnas.

Iš 140 organizacijos narių 16 penktadienį rinkosi į Vilnių, Katedros aikštę, kur drauge su šalies bėgikais, neįgaliaisiais vyko tradicinis, šeštasis, Panevėžio klubo dviratininkų žygis iš Vilniaus į Taliną Baltijos keliui atminti.

Į 600 km kelią kartu su kitais dalyviais leidosi ir neseniai tokį sportą pamėgęs bei į minėtą klubą prieš du mėnesius įstojęs panevėžietis Žydrūnas Vainauskas su savo žmona, buvusia profesionalia dviratininke Roberta.

Po trijų dienų žygį sėkmingai įveikusi pora gerų įspūdžių iš kelionės neparsivežė. Jauni žmonės pakraupo, kaip esą neatsakingai organizuojami panašūs renginiai.

Pamiršti

„Pati pradžia buvo Vilniuje, kur mus Katedros aikštėje pasitiko minia žmonių, politiko ir šalies sporto atstovai. Mes buvome kartu su kitomis grupėmis (bėgikais ir neįgaliaisiais), kurios tą dieną minėjo įvairiais žygiais ir renginiais. Panevėžio dviračių klubas tokioje akcijoje dalyvauja šeštus metus, bet mūsų niekas net nepaminėjo“, – ėmė pasakoti Žydrūnas.

Ž. Vainauskas po pirmo nesklandaus starto su Panevėžio klubu „Dviračiai“ išėjo iš šios organizacijos. Asmeninio albumo nuotr.

Kalbintas vyras tą kartą teigė nekreipęs per daug dėmesio dėl menkos panevėžiečių garbės, bet išriedėjus į kelią esą vis labiau jautėsi, kad dviratininkai iš Aukštaitijos sostinės – kaip šuniui penkta koja.

„Nuo Vilniaus iki Panevėžio teko stoti stotelėse su sveikintojais, tik mus jose išvydę žmonės nė nesuprasdavo, ką mes čia veikiame. Vienoje sutikome Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris tiesiai paklausė, kas esam, nes nelaukė ir nesitikėjo, jog būsim kartu su bėgikais ir neįgaliaisiais“, – apie savaitgalio žygį pasakojo ir Ž. Vainausko sutuoktinė.

Anot jos, ir patį žygį organizavęs Panevėžio dviratininkų klubo vadovas R. Narkūnas suprato, kad jo bičiuliai Baltijos kelyje virto pilka mase, bet daugiau reklamos iš anksto savo organizacijai esą neparūpino.

Be to, porai visai nepatiko viešnagė Latvijoje, kur buvo planuotas poilsis ir nakvynė. Dviratininkai esą negavo jokios reikalingos informacijos, kur tiksliai reikia stoti, patys ieškojo pasiektame miestelyje organizatorių užprašytos sporto mokyklos.

Ant nelaimės ašmenų

Tačiau tai, pasak Vainauskų, nebuvo blogiausia, dėl ko šeima nutarė nebetylėti. Dešimt metų profesionaliame dviračių sporte praleidusi Roberta negalėjo savo akimis patikėti, kokiomis sąlygomis ji su kitais bendraminčiais riedėjo autostrada ir kitais magistraliniais keliais.

Pašnekovų teigimu, keletą kartų panevėžiečių komanda buvo atsidūrusi itin pavojingoje situacijoje.

„Nuo Panevėžio iki pasienio su Latvija buvome sutarę, kad dviratininkus lydės aptarnaujantis autobusiukas, kuriame buvo mūsų daiktai, apranga, galėjome ten pailsėti, pasidėti dviračius. Šita mašina mus rūpestingai lydėjo, bet nuo sienos su ja prasidėjo tikros linksmybės“, – piktinosi Žydrūnas.

Jo ir komandos draugų kelis kartus vos nenubloškė tuo pačiu keliu važiavę automobiliai, nes lydintis autobusas esą nuvažiuodavo atkarpomis po 10 km ir stodavo laukti vienų artėjančių žygio dalyvių.

„Pagal Kelių eismo taisykles organizuotą dviratininkų koloną turi lydėti iš priekio ar galo važiuojantis transportas. Mes taip ir važiavom: po du, po vieną, bet autobusiukas jau buvo nulėkęs priekyje, bandėme jo prašyti, bet gavome atsakymą, kad nėra ko drožti mašinos“, – pasakojo R. Vainauskienė.

Pasak poros, per tokius renginius Panevėžio klubą „Dviračiai“ turi lydėti ir policija, bet jos didelėje dalyje atkarpos nebuvo. Nors organizatoriai neva žadėjo tokią pagalbą.

Į Estiją Vainauskai įriedėjo net ir be komandos.

„R. Narkūnas bijojo pavėluoti į sutikimą, tad galutinį tašką su kitais dviratininkais pasiekė autobusu. Mūsų tikslas buvo žygį įveikti dviračiais – nors buvo sunku, lipom per save, bet iššūkį įveikėme. Renginys ambasadoje buvo puikus, mus apdovanojo ir tai buvo geriausia, kas mums nutiko šioje kelionėje“ , – piktinosi įtemptą savaitgalį turėjęs Žydrūnas, kuris išsiaiškino, kad per šešerius metus Panevėžio klubas šio žygio iki galo dar nebuvo įveikęs.

Jo nuomone, klube svarbiausi turi būti jo nariai bei šių poreikiai. Tai esą nėra privaloma pareiga, žmonės renkasi iš geranoriškumo, tad į juos, pasak pašnekovo, reikia investuoti, o ne į transporto priemonės išsaugojimą.

„Bandai vadovui kažką pasakyti, šis taip supyksta, rėkia – nesu pratęs prie tokios bendravimo kultūros. Kaip supratau, taip buvo visada“, – tvirtina papasakoti apie žygį nusprendęs panevėžietis.

Ir kiti kelionėje dalyvavę dviratininkai, anot jo, sakė, kad jau kelinti metai šis renginys vyksta panašiai, bet niekas nenori kelti bangų.

„Jei tu organizuoji renginį, juo giriesi, tai padaryk viską tvarkingai ir atsakingai“ , – pridūrė Roberta.

Moteris teigė, kad iš klubo sulaukė prašymo teisėjauti rugsėjo 8 dieną vyksiančiose dviračių Miesto taurės varžybose, bet to daryti dėl saugumo sąlygų ji atsisakė.

Šventę pavertė varžybomis

Jos vyras Žydrūnas patikino, kad po pirmo nesėkmingo starto su Panevėžio klubu „Dviračiai“ išėjo iš šios organizacijos ir patarė buvusiems draugams rimčiau žiūrėti į savo veiklą.

Apie pretenzijas Baltijos kelyje išgirdęs klubo prezidentas Rimantas Narkūnas iš karto suprato, kas bloguoju atsiliepė apie jo vadovaujamą organizaciją. Panevėžio tarybos narys patikino, kad naujokai nesupranta klubo veiklos ir prasmingą renginį esą pavertė ne švente, o sporto varžybomis.

„Prieš važiavimą rinkomės į susirinkimą, aptarėme, kur važiuosim, sustosim ar nakvosim. O šitie žmonės kėlė sumaištį, net nebuvę kartu posėdyje pasiruošiant žygiui. Mes į tą žygį važiuojam ne varžytis, nepaisant to, kad R. Vainauskienė buvusi sportininkė. Tai – tik Baltijos kelio pagerbimas“, – pabrėžė prezidentas.

Naujokų pora, anot jo, pradėjo vadovauti visai komandai pagal savo taisykles, kaip dviratininkai turi važiuoti, keistis kolonoje.

„Važiavo įvairaus amžiaus ir pajėgumo dviratininkai, tad mes paisėme visų. Matyt, tie panevėžiečiai pateko ne ten, kur jie norėjo“, – sakė R. Narkūnas.

Nekokius įspūdžius iš tradicinio žygio nuo Vilniaus iki Talino dviračiais parsivežė pirmąkart jame dalyvavusi panevėžiečių sutuoktinių pora.

Pašnekovas akcentavo, kad jo klubas į panašius žygius važiuoja vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis. Jos esą nustato, kad pats dviratininkas turi važiuoti saugiai ir taip, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. O Baltijos kelyje prezidentas teigia kartu važiavusiems per drąsiems dviratininkams ne kartą reiškęs pastabas dėl netinkamo elgesio.

„Lenktynėse, varžybose lydi autobusas, o čia tik paprastas renginys ir nėra būtina papildoma transporto priemonė. Mes turime dvi mašinas ir jos tokiomis dienomis pasitinka dviratininkus kas 10 kilometrų. Nėra privaloma ir policija“, – aiškino klubo vadovas.

R. Narkūnas pridūrė, kad daugiau priekaištų dėl savaitgalio žygio iš savo komandos nesulaukė. O dėl renginio reklamos vyras pripažino, kad kitais metais panevėžiečiai labiau pasistengs, kad juos matytų masiniuose susibūrimuose.

„Reikėtų paklausti ilgiau dviračiais važinėjančių panevėžiečių, ar kas pas mus blogai, o ne tokių naujokų, kaip Ž. Vainauskas. Jo klausimas klube bus svarstomas“, – pridūrė pašnekovas.

Taisyklės – visiems vienodos

Į kelionę iki Talino kartu leidosi ir 67-erių panevėžietis Algimantas Vilimas, dviratį minantis nuo paauglystės. Vyras, įveikęs Baltijos kelią, tvirtina priekaištų šiam žygiui neturintis.

Tačiau pašnekovas pripažįsta matęs šiokių tokių konfliktų Lietuvos istorijos įprasminti vykusioje komandoje.

„Buvo, kas įveikė 600 km, aš nuvažiavau 400 km, nes vengiau pavojingų vietų ir jas praleidau autobuse. Turiu patirties, jau žinau, kas saugu, kas ne“, – sakė ketvirtą kartą tokią kelionę įveikęs A. Vilimas.

Pašnekovui sveikinimų kelyje pakako, o svarbiausia, anot jo, laikytis Kelių eismo taisyklių.

Tai pabrėžė ir apie masinius renginius dviratininkams kalbėjęs Panevėžio apskrities policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistas Tadas Martinaitis. Sporto varžybose, anot jo, dviratininkus turi lydėti tiek aptarnaujantis ir saugantis transportas, tiek greitoji ir policija.

„Renginio kolona turi laikytis Kelių eismo taisyklių, kaip ir kiti eiliniai dviratininkai, dėvėti liemenes, netrukdyti eismui, nemanevruoti bet kaip“, – aiškino policijos atstovas.

Daugiau sąlygų ir reikalavimų, pasak T. Martinaičio, padiktuoja ir leidimą masiniam renginiui davusi institucija. Miesto ribose tai daro speciali Savivaldybės komisija, į kurią įeina ir policijos pareigūnas.

„Kai renginys toks didelis, kaip Baltijos kelias, tai jam leidimas duotas tikriausiai valstybiniu mastu. Leidėjai, matyt, ir numatė, kas lydės bėgikus, kas dviratininkus ar kitus dalyvius“, – teigė specialistas.

Su pareigūnu sutiko ir Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis. Jis taip pat paaiškino, kad techninė, medicinos pagalba ar policija reikalinga varžyboms, o švęsti išriedėję dviratininkai privalo laikytis visiems vienodų kelio reikalavimų.

„Turiu tik konstatuoti, kad Lietuvos keliai – vis dar nėra draugiški ir saugūs dviratininkams, tad jiems per renginius reikėtų padėti. Mums dar toli iki Olandijos ar Belgijos, kur stovi kelio ženklai, liudijantys apie draugiškumą dviračiui. Prasta situacija, manau, ir pas Baltijos kelio brolius estus bei latvius“, – kalbėjo prezidentas.

Panevėžio klubo „Dviračiai“ vadovas R. Narkūnas patikino, kad visi leidimai tiek jo žygiui, tiek visam Baltijos kelio renginiui buvo duoti. Kelionės dalyviai viską turėjo sužinoti iki starto.

O kalbėdamas apie būsimas dviratininkų varžybas Panevėžyje pašnekovas teigė, kad jose saugumo reikalavimai bus visai kitokie nei kelyje nuo Vilniaus iki Talino.

Komentarai

  • Žydrūnai, smegenis išsitatuiruok ant galvos

    • Atsakyti
  • O pats dviracio sedine uzsisakyk is armenijos

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų