P. Židonio nuotr.

Duobėti šaligatviai rikiuojami į eilę

Panevėžio centras keičia savo veidą, didžiulės duobės pagrindinėse miesto gatvėse taip pat tampa retenybe, tačiau šaligatviai net ir prie svarbiausių miesto arterijų – ištisi kliūčių ruožai.

Miesto Savivaldybė yra parengusi tiek gatvių, tiek ir dviračių bei pėsčiųjų takų rekonstrukcijos projektų už beveik 20 milijonų eurų, tačiau vienintelė bėda – iš kur paimti tiek lėšų.

Molainių gatvės daugiabutyje gyvenantis į devintą dešimtį kopiantis Petras Želvys „Sekundės“ žurnalistus pakvietė pasivaikščioti pagrindiniu šaligatviu, vedančiu į „Šaltinio“ progimnaziją. Anot senjoro, šiuo taku bent jau prieš karantiną kasdien vaikščiodavo mokiniai, tačiau ir dabar nemaži pėsčiųjų srautai. Jis pats paeina tik su vaikštyne. Su tokia „pagalbininke“ pereiti šaligatvį – didelė bėda: plytelės išsiklaipiusios, sulaužytos, o vietomis tarp jų tarpai tokie, kad ne tik jo vaikštynės kojelės kliūna, bet ir dviračių ar paspirtukų ratai stringa.

„Ne taip seniai viena moteris, kojai užsikabinus už plytelės, virto ir susilaužė ranką. Kažkada tai buvo geras šaligatvis, bet kai juo pradėjo važinėti sunkiasvorės mašinos, surenkančios šunų kakučius, ir sulaužė“, – pasakojo panevėžietis.

Anot P. Želvio, kai šaligatvis buvo užžėlęs, išties neestetiškai atrodė, tačiau dabar, kai teritoriją prižiūrinti moteris kruopščiai išravėjo tarp plytelių augančias žoles, takas pasidarė nesaugus. Vietomis tarpai tarp plytelių siekia net iki dešimties centimetrų.

„Man sunku su vaikštyne, tačiau neramu ir dėl vaikų su paspirtukais, dviračiais. Vienas netikslus judesys, ir ratai atsidurs tame plyšyje tarp plytelių. Iki nelaimės čia tik vienas žingsnis“, – kalbėjo panevėžietis.

Proveržis įvyko

Tokių pėsčiųjų takų, kur ir velnias koją nusilaužtų, galima būtų rasti kiekviename mikrorajone. Net prie tokių arterinių gatvių kaip Klaipėdos, Parko, Smėlynės esantys pėsčiųjų takai – ištisi kalnai ir pakalnės.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtino, kad visos opios miesto infrastruktūros vietos žinomos. Kiekvieną mėnesį į Savivaldybę plaukia panevėžiečių prašymai rekonstruoti problemų keliančius pėsčiųjų takus. Tačiau, anot direktoriaus, fiziškai neįmanoma vienu metu sutvarkyti viso miesto.

„Pernai sutvarkėme trylika pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpų prie jau atnaujintų gatvių. Buvo savotiškas proveržis, bet kuo daugiau tvarkome, tuo labiau žmonės piktinasi. Tikriausiai, matydami sutvarkytus šaligatvius, nori, kad taip būtų sutvarkyta ir prie jų namų. Reikia suprasti, kad Savivaldybės galimybės taip pat ribotos. Situaciją stebime ir kur yra tikrai tragiškos vietos, stengiamės sutvarkyti“, – teigė T. Jukna.

Pasak administracijos direktoriaus, dauguma sutvarkytų ar tvarkomų šaligatvių driekiasi palei rekonstruotas gatves. Dažnu atveju tvarkant gatvę keičiasi ir bortai, tuomet keičiasi aukštis, atsiranda problemų dėl lietaus nutekėjimo, tad vien paprastojo šaligatvio remonto jau nebepakanka. Būtinas projektas ir rekonstrukcija keičiant pagrindus. Tad tokio šaligatvio sutvarkymas yra gerokai brangesnis.

„Prioritetai yra skiriami šaligatviams, kur gatvės jau sutvarkytos. Kartais jie tvarkomi kartu su gatvėmis, o kartais einama iš paskos. Šiuo metu rengiamasi tvarkyti jau rekonstruotos Ramygalos gatvės šaligatvį. Jo rekonstrukcijos projektas buvo parengtas kartu su gatvės rekonstrukcija. Beveik šimtą tūkstančių, reikalingų šiam projektui, Savivaldybė yra numačiusi savo biudžete“, – teigė T. Jukna.

Pažadėjo, bet nedavė

Administracijos direktoriaus teigimu, Savivaldybė yra parengusi ne vieną pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo projektą, tik reikia sulaukti finansavimo. Savivaldybė yra sudariusi trejų metų sutartį dėl asfalto dangos atnaujinimo miesto gatvėse, tad didžioji dalis lėšų, gaunamų iš Kelių direkcijos, ir bus nukreiptos šios programos įgyvendinimui. Pasak T. Juknos, nors miesto biudžetas ir surenkamas gerai, tačiau jis nėra perteklinis.

„Per visą sutarties trejų metų laikotarpį turime numatę suremontuoti apie 30 kilometrų gatvių, iš paskos teks ir šaligatvius tvarkyti. Jeigu pavyktų lėšų pritraukti iš kitų šaltinių, visi darbai pajudėtų gerokai sparčiau“, – sakė T. Jukna.

Šiemet Panevėžio savivaldybė keliams tvarkyti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gavo 15 proc. mažiau lėšų, nei tikėjosi. Pasak T. Juknos, tie 15 proc. jau buvo numatyti Kėdainių bei Šiaurinės gatvės pabaigimo darbams finansuoti, tad dabar teks ieškoti kitų šaltinių užbaigti šių strateginių gatvių remontui. Tiesa, jau liepą Kelių direkcija žada perskirstyti pinigus ir tuos pažadėtus 15 proc. grąžinti Savivaldybei.

„Visada ieškome galimybių papildomų lėšų gauti per įvairius konkursus. Šiaurinės gatvės projektą esame pateikę Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, jeigu iš jos gautume lėšų, vadinasi, pinigų liktų ir kitiems projektams. Galėtume padidinti darbų apimtis. Tikėtina, kad nemažai tų lėšų tektų ir šaligatviams“, – kalbėjo T. Jukna.

Sodininkai liko prie žvyrkelių

Planuoti darbus ir jų apimtis, anot T. Juknos, apsunkina ir tai, kad finansavimas, skiriamas keliams tvarkyti, yra sunkiai prognozuojamas. Pavyzdžiui, šiemet Savivaldybė buvo suplanavusi tvarkyti pagrindines sodininkų bendrijų gatves. Projektas jau parengtas, darbai suplanuoti, tačiau metų pradžioje paaiškėjo, kad sodininkų gatvėms tvarkyti valstybė lėšų nebeskirs. Dabar vėl kalbama apie šios programos atnaujinimą. Lygiai taip pat yra ir dėl žvyruotų gatvių atnaujinimo programos – jau parengti projektai asfaltuoti K. Naruševičiaus, Rėklių, Amatininkų gatves, bet ir ši programa buvo numarinta.

„Galime tik spėlioti, ar gausime finansavimą suplanuotiems projektams. Tad pagrindinė dilema – pirkti gatvių ir šaligatvių atnaujinimo darbus neturint pinigų ar ne. Tenka rizikuoti ir vykdyti pirkimus tikintis, kad finansavimas visgi bus skirtas“, – pasakojo administracijos vadovas.

Gąsdina kainos

Anot T. Juknos, šiuo metu skelbti rangos darbų pirkimus situacija labai nepalanki. Niekas neteikia garantijų nei dėl kainų, nei dėl tiekimo terminų, todėl rangovai visą riziką perkelia vykdantiesiems viešuosius pirkimus. Tačiau kitu atveju, anot T. Juknos, galima likti „ant ledo“. Pavyzdžiui, liepos mėnesį Kelių direkcijos žadamas lėšas reikės panaudoti iki metų galo. Jeigu nebus spėta, pinigai tiesiog nuplauks.

„Kasmet turime spręsti tą patį klausimą – kaip greitai panaudoti pinigus, jeigu jų gautume netikėtai. Dažnu atveju rizika pasiteisina“, – sako T. Jukna.

Šiuo metu Savivaldybės specialistų stalčiuose yra parengta projektų už dvi dešimtis milijonų eurų: šeši dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijos projektai, kurių vertė apie 3–4 milijonus eurų, bei tiek pat gatvių rekonstrukcijos projektų, kurių sąmata – per penkiolika milijonų eurų. Pasak T. Juknos, per metus iš Kelių direkcijos Panevėžys savo gatvėms tvarkyti gauna apie du milijonus eurų, tad nesunku apskaičiuoti, jog su tokiu finansavimu miesto gatvių ir šaligatvių tvarkymo darbai judėtų vėžlio žingsniu.

„Džiaugiamės, kad pavyksta laimėti įvairius projektus ir įgyvendinti suplanuotus darbus. Bet kaip ir planuojant šeimos biudžetą, pirmiausia – būtinieji darbai, o toliau – pagal prioritetus“, – sakė T. Jukna.