-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Palyginus 2016 metus su 2017-ais, tarnyba gavo beveik penktadaliu daugiau paklausimų.
Į Tarnybą kreipėsi 757 žmonės ir vos ne pusė jų tai darė pastebėję galimą diskriminaciją dėl lyties. Antroje vietoje pagal kreipimųsi skaičių buvo diskriminacija dėl amžiaus, trečioje – dėl negalios.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, kad
aktyvesniam kreipimuisi į Tarnybą įtakos turėjo dvi pagrindinės priežastys. Viena jų – augantis žmonių sąmoningumas. Pastebėję neteisybę, jie kreipiasi dažniau. Be to, stebima tendencija, kad kreipiasi ne vien dėl savo pažeistų teisių, bet ir dėl kitų žmonių – pastebėję viešojoje erdvėje, išgirdę iš pažįstamų. Kita priežastis galėtų būti susijusi su išaugusiu Tarnybos žinomumu. M. Jurkutės teigimu, Tarnyba trečius metus vykdo specialią kampaniją, kurios metu kalbama apie diskriminuojančius darbo skelbimus ir pareigą darbdaviams užtikrinti, jog darbo skelbimuose nebūtų tokių reikalavimų, teikiančių pirmenybę dėl lyties ar pan.
„Kreipimųsi dėl tokio pobūdžio pažeidimų padvigubėjo, o gal net patrigubėjo vien dėl to, kad vieną kartą pamatai pavyzdį ir jau žinai“, – sako, kad atsirado pastovūs informuotojai, pranešantys apie pastebėtus diskriminuojančius reikalavimus, ji.
Pastebima, kad moterys į Tarnybą kreipėsi dažniau nei vyrai. Mažai skundų gaunama dėl lytinės orientacijos, o jei jų gaunama, dažniau kreipiamasi ne dėl savo pažeistų teisių, o kitų. Kodėl nesikreipia patys nukentėję nuo šios diskriminacijos, nežinia – gal bijoma, gal netikima, kad jiems padės, gal nenori viešinti ar patys nori susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Turint omenyje, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai tyrimai rodo, jog lietuviai homofobiški, tikėtina, kad realiai tų pažeidimų yra daugiau.
Pasak M. Jurkutės, mažai skundų sulaukiama ir dėl religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Dėl to konsultuotasi ir su specialistais. Jos teigimu, nagrinėjantys šią sritį mažą skundų skaičių šioje srityje aiškina tuo, kad religija ar tikėjimas yra labai asmeniški ir žmonės kylančius sunkumus, negeroves tarsi priima kaip tam tikrą išbandymą ar kliūtį. Nedaug skundų ir dėl tautybės, etninės priklausomybės. Komunikacijos skyriaus vedėjos teigimu, šioje srityje taip pat kol kas nėra proveržio, nors signalai rodo, kad problemų yra.
„Lygios galimybės suprantamos visuomenėje gana plačiai ir mes gauname labai daug tokių kreipimųsi, kurie yra apskritai apie bendrą neteisybę, bet nebūtinai tose srityse ir tokiais pagrindais, kaip įstatymai apibrėžia diskriminaciją“, – sako M. Jurkutė.
M.Jurkutės teigimu, vis dar pastebima, kad žmonės bijo skųstis, ypač dėl tam tikrų pažeidimų. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo kampanijos „Me too“ banga, oficialių skundų dėl seksualinio priekabiavimo nesulaukta. Galima išskirti tik Panevėžio atvejį, kai aktorė Eglė Račkytė kreipėsi dėl buvusio J. Miltinio dramos teatro vadovo Lino Zaikausko veiksmų. Vedėjos teigimu, tam reikėjo daug drąsos ir šis viešumas paskatino neoficialius kreipimusis – pernai jų padaugėjo dėl galimo seksualinio priekabiavimo – įmonės, organizacijos konsultavosi dėl šios diskriminacijos prevencijos. Kita vertus, pastebima, kad kreipiantis asmenims kartais matosi priekabiavimo požymiai, būtų galima rašyti skundą, bet žmonės bijo. Vedėjos manymu, taip yra dėl to, kad visuomenė yra pakankamai nedraugiška. Vyrauja nuomonė, kad skųsti negerai. Be to, neretai kaltinamos ir aukos.
„Tiesiog svarstoma, ką neva negerai daro tie žmonės, – kuo buvo apsirengę, buvo išgėrę ar ne, kur ėjo ar nėjo? Mes nagrinėjame jų elgesį, nors iš tikrųjų kvestionuoti turėtume pažeidėjų elgesį, kodėl jie leido sau taip elgtis. Tas baimes vis dar matome ir jaučiame net ir kitais diskriminacijos pagrindais“, – sako M. Jurkutė.
Kaip ir kasmet, aktyviausiai galimai pažeistas savo teises gynė Vilniaus regiono gyventojai. Jie sudarė beveik trečdalį visų pareiškėjų. Pasyviausi buvo Tauragės regiono gyventojai – iš viso kreipėsi tik 2 asmenys. Iš Panevėžio regiono sulaukta 7 skundų ir vieno pasiteiravimo raštu. Pasak M. Jurkutės, 4 atvejais kreiptasi dėl situacijų, kurios nėra Lygių galimybių kontrolieriaus veikimo sritis. Vienas iš jų buvo susijęs su transporto nuolaidų netaikymu 11 metų mokiniui, taip esą pabloginant situaciją kitų grupių, kurioms teikiamos lengvatos, atžvilgiu.
„Lygių galimybių kontrolierė negalėjo nagrinėti tokio kreipimosi dėl to, kad transporto lengvatos ir jų taikymas yra numatyti įstatymu, o įstatymų kontrolierius nevertina. Kitu atveju kreiptasi dėl to, kad įmonės darbuotojai priverstine tvarka kasdien privalo tikrinti savo blaivumą alkotesteriu, nors tokia prievolė nebuvo numatyta administracijos personalui. Kreiptasi dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Kontrolierė atvejo nenagrinėjo, nes tokios situacijos socialinės padėtis apibrėžtis neapėmė“, – sako ji.
Kreiptasi ir dėl nuomonės pateikimo dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo, tačiau kontrolierė nuomonės neteikė dėl kompetencijos trūkumo šioje srityje. Vienu atveju atsisakyta nagrinėti skundą, nes dėl to paties buvo kreiptasi į teismą – asmuo kreipėsi dėl medicininių paslaugų nesuteikimo Panevėžio pataisos namuose. Pasak M. Jurkutės, dar vienu atveju skundą atsisakyta nagrinėti, nes nebuvo pateikta pakankamai daug duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad diskriminacija galimai įvyko.
„Asmuo kreipėsi dėl to, kad galimai buvo nepriimtas į darbą dėl negalios. Į pareiškėją kreiptasi net kelis kartus su prašymu papildyti duomenis, tačiau to jis nepadarė“, – pasakoja ji.
Dar vienas tyrimas buvo nutrauktas dėl to, jog pradėjus tirti, diskriminuojantys veiksmai buvo nutraukti. Šiuo atveju asmuo buvo kreipęsis dėl darbo anketos, kurioje buvo privaloma nurodyti duomenis apie turimas pajamas, turimą mobilų telefoną, vaizdo kamerą ir panašiai, taip galimai sudarant prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties.
Žmogus kreipėsi ir dėl diskriminacijos sumažinus darbo krūvį dėl vyresnio amžiaus. Tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjai atsiėmus skundą.
Komunikacijos skyriaus vedėjos M. Jurkutės teigimu, skundai dauguma atvejų panašūs, tad išskirti neįprastesnius gana sudėtinga. Tokiais galima būtų pripažinti du gautus skundus, susijusius su švietimo sritimi, mokymo turiniu.
„Vienas dėl Telšių gimnazijos, kai tikybos mokytoja naudojo medžiagą, kurioje homoseksualūs asmenys buvo pristatomi kaip kanibalai, žmogžudžiai, iškrypėliai ir pan. Tai buvo įdomus tyrimas, iškėlęs daug klausimų, ką reiškia užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą švietimo sistemoje“, – pasakoja ji.
Kitas atvejis – pratybų sąsiuvinyje pastebėta užduotis. Šeštokai iš pateiktų kelių variantų turėjo išrinkti, kas turėtų ateiti į klasę, nes esą norinčiųjų yra daugiau. Pasak M. Jurkutės, pasirinkimai tarsi skatino diskriminuoti, nebuvo pateiktas joks paaiškinimas. Tarkime, rinktis, ar tai būtų vaikas, turintis negalią, autistas, vaikas iš imigrantų šeimos ar iš daugiavaikės romų šeimos. Atkreipus dėmesį, šio pratimo greitai neliko. Jos nuomone, tokie atvejai skatina diskusijas, kas turi būti švietimo turinyje.
Reikšmingų tyrimų buvo ir susijusių su negalia, ligomis. Pavyzdžiui, dėl apribojimų socialinės globos įstaigose ŽIV infekuotiems asmenims. Pasak M. Jurkutės, taisyklės tarsi apribojo jų patekimą į šias įstaigas. Taip pat buvo nustatyti nepagrįsti apribojimai klausos negalią turintiems asmenims, norintiems vairuoti didesnių gabaritų automobilius. Fiksuotas ir atvejis sanatorijoje, kai neįgaliojo vežimėlyje judančiam asmeniui buvo apribotos galimybės naudotis baseinu.
„Neva dėl to, yra kažkokios nenuspėjamos organizmo reakcijos, o iš principo, jie tiesiog nenorėjo matyti ten žmonių su negalia“, – pasakoja vedėja.
Yra dar problemų ir dėl reklamų, kuriose stereotipiškai vaizduojami vyrai ir moterys.
