Diena pailgės – pereiname prie vasaros laiko

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
2017.03.25 09:00

Mėgstančių ilgiau pamiegoti laukia išbandymas. Iš šeštadienio į sekmadienį trečią valandą nakties įvedamas vasaros laikas. Laikrodžių rodykles teks persukti valanda į priekį.

Nors pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą, specialistai nuolat ginčijasi, ar vasaros laikas turi daugiau naudos, ar žalos. Gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka pastebi, kad žmonės ilgainiui pripranta prie dienos ir poilsio ritmo, o staigus dienotvarkės pakeitimas sukelia stresą. Tam itin jautrūs vaikai ir brandaus amžiaus žmonės, kurie neigiamas pasekmes (mieguistumą, vangumą, negalėjimą sukoncentruoti dėmesio) gali jausti net iki poros savaičių.

„Žmogus yra gamtos dalis ir jis puikiai jaučia, kada saulė teka ir leidžiasi. Laiko sukiojimas ne tik sukelia diskomfortą, bet ir įtakoja giluminius mūsų organizmo procesus“, – „Sekundei“ teigė L. Klimka.

Nepaisant kritikos, vasaros laikas tęsis septynis mėnesius ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodykles atsukant valandą atgal.

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Daugelis Europos Sąjungos valstybių pradėjo jį taikyti gerokai anksčiau – praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. Iš viso sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.