Didžiausiomis problemomis laiko infliaciją ir mokesčius

Didžiausiomis problemomis laiko infliaciją ir mokesčius

Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa.

Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų.

Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.

Vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, pernai buvo 2,2 proc. ir viršijo ES vidurkį – 1,6 procento.

Sveikatos ir socialinę apsaugą tarp didžiausių problemų nurodė 23 proc. respondentų Lietuvoje, tai atitiko ES vidurkį.

Tarp kitų didžiųjų problemų minėtos pensijos (19 proc., ES – 15 proc.) ir nedarbas (17 proc., ES – 15) – nuotaikos šiais klausimais beveik atitiko ES vidurkį. Kiek pozityviau gyventojai, nei ES mastu, žiūri į nedarbą – kaip didelę problemą nedarbą nurodė 17 proc. respondentų (ES – 23 proc.).

Lietuvos gyventojai truputį optimistiškiau nei vidutiniškai ES vertina ir ateitį. Tai, kad, jų manymu, artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek apskritai, nurodė 30 proc. gyventojų (dviem procentiniais punktais daugiau nei pernai).

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 76 proc. Lietuvos piliečių patenkinti savo gyvenimu, tačiau šalis pagal šį rodiklį dar atsilieka nuo artimiausių kaimynių. Lenkijoje ir Estijoje tokių piliečių yra 85 proc., Latvijoje – 77 procentai. ES pasitenkinimo gyvenimu vidurkis siekia 84 procentus.

Gruodį jau skelbta, kad Lietuvos gyventojai pirmauja pagal pasitikėjimą ES – tai nurodė 66 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje 74 proc. optimistiškai žiūri į ES ateitį, kai visoje Bendrijoje vidutiniškai tokių yra 58 proc. apklaustųjų.

Sociologas: ekonominės grėsmės – baisesnės už karines

Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Gintaras Šumskas sako, kad panašios tendencijos buvo stebimos ir 2015–2016 Lietuvoje vykdytose reprezentatyviose apklausose prašant nurodyti didžiausias grėsmes. Jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos teirautasi ir apie Rusijos keliamas grėsmes, galimas branduolines katastrofas.

„Numeris vienas buvo lygiai tas pats: ekonominė situacija, socialinis teisingumas ir taip toliau. Tai yra nuolatinė tendencija Europos kontekste, kad mes išskiriame žemiškąsias, kasdienes ekonomines problemas“, – sakė jis.

Anot jo, dar viena priežastis akcentuojant minėtas problemas gali būti ir rinkimų ciklas, t. y. likus metams iki Seimo rinkimų gyventojai linksta turėtus lūkesčius lyginti su realybe.

„Kalbant apie rinkimų ciklą, lūkesčiai buvo gana dideli sukelti. Makroekonomikoje mes atrodome labai gerai, tai nuolat pabrėžia ir politikai, finansų ministras. Bet jei pažiūrime į mikrolygį, kiek realiai žmonės gavo papildomų pajamų, ypač tuose sluoksniuose, kurie nedaug uždirba, taip pat tarp pensininkų, matome, kad tie skaičiai yra juokingi. Tai yra dešimtys eurų, o ta infliacija Lietuvoje buvo tikrai nemaža“, – sakė G. Šumskas.

Pasak jo, žvelgiant į ankstesnius eurobarometro duomenis, didysis pasitenkinimo gyvenimu kritimas Lietuvoje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, pasaulyje kilus ekonominei krizei ir nuo to laiko beveik neatsistatė.

„Čia esame iš esmės labai panašūs į pietų Europos šalis, kur buvo daug superoptimizmo 2006–2007 metais, po to puolė visiškai į dugną. Palyginti su kaimynais, nereikėtų pamiršti, kad esame vadinamojo rinkimų ciklo pabaigoje, kai nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, paskutiniais metais prieš rinkimus pasitenkinimas yra dugne“, – BNS sakė sociologas.

Apklausa taip pat parodė, kad šalies gyventojai yra tarp palankiausiai vertinančiųjų žiniasklaidą ES: 76 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia įvairius požiūrius ir nuomones, o 58 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos žiniasklaida skelbia patikimą informaciją. Neabejojančiųjų nuomonių pliuralizmu žiniasklaidoje daugiau nei Lietuvoje yra tik Suomijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 83 ir 86 proc.).

Vis dėlto tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių mano, kad šalies žiniasklaida pateikia informaciją, nepriklausomą nuo politinio ar komercinio spaudimo ir kad viešoji šalies žiniasklaida yra nepriklausoma nuo politinio spaudimo.

Komentarai

  • MANYCIAU KADdidziausia problema KAD NEPROBLEMA ILISTIISVETIM spintA kompa telefonabuta be leidimoseiinko
    ir ne problemaikava ibertikokiuvaistunuoduarsiaip….nU KARTUTUMEGAUJNTIS KAVA

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų