"Delfi" nuotr.

Didesnės lėšos švietimui nepagerino mokinių rezultatų

Didesnės lėšos švietimui nepagerino mokinių rezultatų

Lietuvoje mažėja mokinių ir švietimo įstaigų skaičius mažėja, o švietimui skiriamas finansavimas auga, tačiau mažas bei dideles mokyklas lankančių mokinių pasiekimų atotrūkis reikšmingai nemažėja.

Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“.

Penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai nesiekia 2018 m. EBPO šalių vidurkio, o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai negerėja. Su korepetitoriais mokosi apie 30 proc. mokinių, dar 22 proc. norėtų juos samdyti, jei turėtų tam lėšų.

„Jungtinių klasių nuo 2016 m. sumažėjo 21 proc., tačiau jų vis dar yra. Neramina tai, kad jungiamos po 3 ir daugiau klasių, taip pat vykdomos jungtinės pamokos skirtingo amžiaus pagal skirtingas programas ugdomiems mokiniams. Jungiant klases ir pamokas, nesudaromos galimybės mokiniams užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą, jos apsunkina darbą ir mokytojams“, – teigia Lina Balėnaitė, Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja.

Papildomą finansavimą nesukomplektuotoms klasėms 2019–2020 m. m. skyrė mažiau nei trečdalis savivaldybių ir jų skirtos lėšos nepatenkino poreikio. 2019 m. net 6,6 karto (nuo 1,5 iki 10,2 tūkst. Eur) skyrėsi vieno mokinio ugdymas 50-yje vertintų mokyklų.

Ankstesni Valstybės kontrolės atliktų bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo auditų rezultatai rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas tolygiai kokybiškas ugdymas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų socialinės ekonominės padėties ir kur jie gyvena – miestuose ar rajonuose.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad, įsigaliojus darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams ir skyrus tam finansavimą, sudarytos prielaidos pasiekti Vyriausybės programoje numatytą tikslą, kad mokytojo, dirbančio visu darbo krūviu, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant mokesčius, 2020 m. sudarytų 1 289 Eur. Taip Lietuvoje 2019 m. dirbo 35 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Auditoriai pastebi, jog vis dar per mažas Lietuvos mokyklos aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis mastas. Mokyklose vienas kompiuteris 2019 m. teko vidutiniškai 5 mokiniams, o 53 vertintose mokyklose – 9.

„Sekundės“ inf.

Komentarai

  • Ką pirmiausia pastebite lentoje? Skaičiavimą ar geltonas gėles kraštuose?
    Su tra lia lia toli nenuvažiuosi.

  • nuo 1,5 iki 10,2 tūkst. Eur vieno mokinio ugdymas

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų