Nuo seno panevėžiečių lankomas paplūdimys jau ilgą laiką yra privati zona ir Savivaldybė teisinasi dėl to negalinti investuoti į jo sutvarkymą. P. Židonio nuotr.

Derybos dėl paplūdimio

Derybos dėl paplūdimio

 

Milijonines lėšas į „Ekrano“ marių buvusios apleistos pietinės pakrantės sutvarkymą investavusi Panevėžio savivaldybė dar iki šių metų pabaigos nusiteikusi iš privačių rankų išpirkti ir kitame krante, buvusios gamyklos pašonėje, esantį paplūdimį. Taip būtų užbaigta prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjusi epopėja, kai dėl vietos prie vandens Savivaldybė su gyventojais ginklus buvo surėmusi net teisme.

Dar šį mėnesį miesto Taryba balsuos, ar pirkti iš privačių asmenų daugiau nei 2 hektarus marių pakrantės. Tam iš biudžeto siūloma atseikėti 70 tūkst. eurų.

Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, nuo seno panevėžiečių lankomam paplūdimiui tapus Savivaldybės nuosavybe, būtų ieškoma investicijų jam išvystyti. Nors čia vasarą sausakimšai susirenka žmonių, kol kas privačiai pakrantei Savivaldybė dėmesio skirdavo minimaliai – atveždavo tualetus, nušienaudavo pievą ir patikrindavo vandens kokybę.

Vienintelė vieta

T. Jukna tvirtina, kad civilizuotai sutvarkyti miesto paplūdimį – sena iniciatyva. Dar dėliodama URBAN projektų viziją, Savivaldybė, pasak direktoriaus, dėl jo išpirkimo kalbėjosi su sklypo savininkais. Planus europinę paramą investuoti į paplūdimio sutvarkymą sustabdė, kaip teigia administracijos vadovas, tik nuosavybės klausimas.

„Tuomet dar nebuvo sutvarkyta paveldėjimo nuosavybė, o dabar, vos prieš porą savaičių, tie reikalai išspręsti ir kalba dėl pardavimo atnaujinta“, – aiškino T. Jukna.

Direktorius svarsto, kad Savivaldybė yra veikiausiai vienintelė potenciali pirkėja. Pačioje vaizdingiausioje Panevėžio vietoje esančio sklypo panaudojimo galimybes gerokai apriboja jo rekreacinė paskirtis.

„Galimybės, kad sklypą norėtų pirkti privatus investuotojas, neatmetu, bet iki šiol jis nebuvo niekam parduotas, nors tokių minčių irgi girdėjome. Ten statyba nėra galima, todėl verslui sklypas ne itin patrauklus, kad investuotų. Paplūdimiui jis tinkamas, bet iš to verslo nepadarysi. O Savivaldybė nori ir gali pirkti“, – sako administracijos vadovas.

Anot jo, Panevėžyje tai vienintelė ir labiausiai paplūdimiui tinkama vieta.

Daugiau nei 2 ha teritoriją prie marių nupirkti planuojanti Savivaldybė tam jau numačiusi lėšų ir rengiasi deryboms.

Derėsis ir dėl žemės mokesčio

Nors miesto biudžete siūloma jau dabar numatyti lėšų 2,224 ha teritorijai, nuo J. Biliūno gatvės besidriekiančiai iki beveik Priklausomybės ligų centro, išpirkti, sklypo kainai nustatyti Savivaldybė samdys nepriklausomą vertintoją, kaip kad reikalauja įstatymas.

Panevėžio savivaldybė paplūdimio zonos savininkams neseniai pateikė sąskaitą už penkerius metus, nuo 2014-ųjų, nemokėtą žemės mokestį. Iki tol sklypo šeimininkams už tai, kad šie leidžia panevėžiečiams naudotis jų nuosavybe, buvo pritaikyta 50 proc. žemės mokesčio lengvata. Pasak T. Juknos, nuo 2014 m. pradėtas skaičiuoti visas mokestis, bet jis nebuvo taikomas, mat nesutvarkius paveldėjimo reikalų nebuvo ir savininko.

Direktorius prasitaria, kad susidariusi skola irgi bus derybų dėl sklypo kainos klausimas.

Diktuoja gamta

Savivaldybės užmojams nupirkti dalį pakrantės jau pritarė Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komitetas. Jo pirmininko Valdo Staugaičio teigimu, tai atvertų galimybę miestui įsirengti civilizuotą, tvarkingą paplūdimį, kuris būtų tąsa šiuo metu kitame marių krante įrengiamos poilsio ir pramogų zonos.

Už europinę paramą bebaigiamoje sutvarkyti pietinėje marių pakrantėje, pasak politiko, įrengti paplūdimį būtų buvę neįmanoma dėl gamtinių sąlygų.

„Pietinėje marių pusėje gana gilu ir norint įrengti maudyklą tektų statyti lieptus ar kažką kita galvoti. Ten praeina ir pagrindinė upės srovė. Smėliu jos neužpilsi. Šiaurinė pusė – vienintelė marių vieta, kur krantas lėkštas ir tolygus. Ten ideali teritorija paplūdimiui ir labai gaila, kad daug metų tęsėsi neapibrėžtumas dėl šito sklypo“, – sako V. Staugaitis.

Istorinė pergalė teisme

„Ekrano“ marių šiaurinė pakrantė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo tapusi savotišku kovos tarp gyventojų ir valstybės simboliu. Dar 2005 m. Panevėžio savivaldybė buvo sukrutusi įteisinti čia poilsio zonos teritoriją, kuri taip susiformavo dar sovietmečiu. Tačiau parengtas detaliojo plano projektas dėl teismų taip ir liko nepatvirtintas.

Į teismą kreipėsi panevėžietis, reikalaujantis šioje vietoje jam sugrąžinti dar prieš karą tėvams priklausiusią žemę. Vienas teismas buvo palankus Savivaldybei, pasisakęs, kad rekreacinė teritorija negali būti grąžinama natūra. Tačiau bylai pasiekus Aukščiausiąjį administracinį teismą pergalę šventė pretendavusieji į sklypą vaizdingoje teritorijoje. Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad privatūs asmenys gali atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kuri buvo nacionalizuota ir vėliau tapusi visuomenės poreikio zona. Ši panevėžiečio pergalė prieš valdininkus buvo išties unikali. Dar niekam iki tol nebuvo pavykę atgauti sovietmečiu nacionalizuotą ir vėliau prie rekreacinių miesto teritorijų priskirtą žemę.

„Mes imsimės verslo, kuris leidžiamas rekreacinėje zonoje, – visų pirma įrengsime patogų miestiečiams paplūdimį“, – tuomet kalbėjo pergalę šventusieji.

Po šio pralaimėjimo Savivaldybė neberizikavo ir nebeginčijo sklypo marių pakrantėje grąžinimo ir kitam savininkui.

Planavo galynėtis su upe

Dėl to, kad paplūdimys perėjo į privačias rankas, Savivaldybė buvo nusiteikusi net Naujųjų Vasiukų projektui. Tai yra nepaisant, kad pietinėje marių pusėje gilu ir prateka pagrindinė srovė, planavo į ją perkelti maudynių mėgėjus. Dar 2014 metais planuota už 1,4 mln. litų įrengti naują paplūdimį pertvarkius betoninėmis plokštėmis išklotą užtvankos kranto šlaitą ir vandenyje sumontavus sutvirtinimus, kad upė neišplautų smėlio. Tąkart šiuo tikslu parengtas ir techninis projektas, bet idėjai išpildyti pritrūko pinigų.

Savivaldybei planuojant išpirkti paplūdimį, kitoje marių pusėje šiuo metu dirba statybininkai – už europinę paramą įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, treniruoklių, žaidimų aikštelių zonos ir net keli paplūdimiai.

„Ten suformuoti ramūs paplūdimiai, bet jie nėra dideli. O žmonių poreikis pabūti prie vandens didžiulis, reikia planuoti investicijas sutvarkyti ir šiaurinę pakrantės dalį“, – sako T. Jukna.

Tvenkinio teritorijoje veikia privataus investuotojo vandenlenčių parkas, kitąmet šioje vietoje pradės veikti ir tos pačios bendrovės įrengti batutai ant vandens.

Komentarai

  • 2014 metais konservų valdžia vasiukus kūrė, upės vagas keist it uolūs chruščiovininkai ruošėsi, ačiū dievui, kalbos kalbomis ir liko. Bet dabartinės valdžios projektus, kurie, tarp kitko, yra įgyvendinami, patys labiau už kitus peikia. Kreivų veidrodžių karalystė?

  • kur treniruokliai dingo nuo pietines mariu puses

  • Bet miestas tikrai tampa miestu. Ir pakrantė nuostabi, o apie parką Parko gatvej net nekalbu.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų