Panevėžio centre – vadinamųjų skudurynų tuštėjimo metas. T. Šiaudinio nuotr.

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai tvirtina, jog jų aukso amžius – jau praeity.

Dar prieš penketą metų viena po kitos dygusios tokios parduotuvės buvo okupavusios net miesto centrą, iš jo išstūmusios ne tik naujais drabužiais, avalyne, bet ir baldais, papuošalais ar net kvepalais prekiavusius verslininkus. Dabar Panevėžio smulkieji prekybininkai guodžiasi, kad demografinės miesto tendencijos jau kirto ir iki šiol klestėjusiam bei konkurencinės kovos nejutusiam verslui. Aukštaitijos sostinei per metus netenkant pustrečio tūkstančio gyventojų, į nenaujų daiktų parduotuves klientų užsuka irgi gerokai mažiau.

Panevėžys ištuštėjęs ir tas jaučiama visur. Dėvėtų drabužių parduotuvės irgi jau merdi. Pažiūrėkite – vienas kitas pirkėjas“, – guodėsi „Sekundei“ J. Basanavičiaus gatvėje veikiančios parduotuvėles savininkė. Anot jos, prekybos dėvėtais drabužiais verslas vos išsilaiko, o kai kurios mažesnės parduotuvės jau ir užsidaro.

Niša užsiveria

Panevėžio verslininkų asociacijos vadovo Kazio Grabio teigimu, smulkusis verslas ypač skaudžiai pajuto miesto mažėjimo padarinius. Anot jo, traukiasi net ir lig šiol klientų srautais ir apyvarta nesiskundusios verslo šakos.

Aš pats nuomoju patalpas grožio salonui ir gyvenu nežinomybėje. Nuomininkai rengiasi uždaryti įmonę ir emigruoti. O ką jiems daryti, jei dauguma klientų jau emigravo? Tokia pat situacija ir dėvėtų drabužių versle. Pagrindiniai tokių parduotuvių klientai – mažai uždirbantieji – jau užsienyje. Dar liko senjorai, bet ir tie vasarą į sodybas, sodus išvažinėjo“, – sako K. Grabys.

Jo nuomone, kilpa smulkiajam verslui Panevėžyje ėmė veržtis tada, kai masiškai pradėjo dygti didieji prekybos centrai, sutraukę pirkėjų srautus po vienu stogu. Anot K. Grabio, „milžinų“ atėjimas tuomet savotiškai atvėrė nišą dėvėtų prekių parduotuvėms.

deveti rubai padevuskes pirkejai parduotuve

Mieste nelikus smulkiojo verslo, prekybos centrai galėjo diktuoti savo kainas. Tada atsirado alternatyva – kilo pigių dėvėtų drabužių ažiotažas. Bet demografinė miesto situacija daro savo ir šiam verslui“, – teigė K. Grabys.

Pardavėjoms – ramybės metas

Užsukę į vieną dėvėtų drabužių krautuvėlių J. Basanavičiaus gatvėje sutikome vos tris pirkėjus. Šalia esančiose erdvesnėse parduotuvėse klientų buvo kiek daugiau.

Kai žmonės nusprendžia apsipirkti, užeina į visas parduotuves iš eilės“, – sakė pardavėja Inga.

Anot jos, dabar jai ir kolegėms – ramybės metas: vasarą klientų žymiai mažiau. Didesni pirkėjų srautai plūsteli nebent po mėnesio dešimtos dienos, kai išmokami atlyginimai, pensijos ir socialinės pašalpos.

Pasak Ingos, vienos nenaujų drabužių parduotuvės orientuojasi į prekių kokybę, kitos – į jų kainą. Pastarųjų klientai, prekiautojos teigimu, dažniausiai vyresnio amžiaus. Jie nekreipia dėmesio į kokybę ar puošnumą – ieško kuo pigesnio rūbo. Kitaip elgiasi jauni žmonės, norintys suderinti kokybę, kainą ir originalumą.

Sumokama suma jaunuoliams yra svarbi, tačiau už patinkanti drabužį pinigų negaili“, – teigė Inga.

Parduotuvėje sutikta pirkėja pamokė, kad, norint rasti geriausiai kainos ir kokybės santykį atitinkantį drabužį, verta pereiti kelias parduotuves. Kai kuriems panevėžiečiams toks apsipirkimas jau tapęs įpročiu, kuriam skiriama nemažai laiko.

Apsiperkant reikia dirbti. Jei nedirbsi – tikrai nieko nerasi“, – juokėsi jauna pirkėja.

Dažnai į tokias parduotuves užsukanti mergina pripažįsta, kad drabužių paieškos iš pradžių gali pasirodyti sudėtingos, o norint rasti tinkamą ar išskirtinę aprangos detalę reikia įgūdžių. Bet įvaldžius „techniką“ esą nesunkiai galima rasti originalių, net vardinių drabužių už prieinamą kainą – pašnekovė atviravo tik batus ir rankines perkanti naujus.

Gerų kainų medžioklė

Panevėžio dėvėtų drabužių parduotuvėse kainos gerokai skiriasi. Pirkėjai svarsto, kad jos priklauso ne tik nuo drabužio kokybės, bet ir nuomojamų patalpų vietos.

Ilgai neieškojus geresnės kokybės kelnes galima nusipirkti už 10 eurų. Paskyrus paieškoms daugiau laiko, tokias pat įmanoma rasti ir už perpus mažesnę kainą.

Už palaidinę dėvėtų drabužių parduotuvėje prašoma 6–10 eurų, tačiau jų pasitaiko ir už vos 2–3 eurus.

Švarkeliai kainuoja apie 10 eurų. Tiesa, jie dažniausiai senesnių modelių – kad aptiktum šiuolaikiškesnį, teks apeiti keletą parduotuvių.

Dar ne itin nunešiotus batus galima „susimedžioti“ už 15 eurų. Vis dėlto dažnai jų dydžių pasirinkimas gana mažas, todėl išsirinkti tinkamą porą nėra paprasta.

Pirkėjai pastebi, kad dažniausiai mėnesio pabaigoje dėvėtų drabužių parduotuvės kainas nuleidžia.

Mėnesio pradžioje parduotuvėms atnaujinus asortimentą neapsimoka pirkti – dėvėti drabužiai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir nauji“, – teigė dėvėtų drabužių parduotuvėje sutikta Dovilė Pangonytė.

Mėgstanti ieškoti originalių aprangos detalių Dovilė sakė, kad rinkdamasi drabužius pernelyg nekreipia dėmesio į dydžius. Jei patikęs drabužis yra netinkamas, mergina sugalvoja, kaip jį pataisyti ar pritaikyti.

Panevėžys neišskirtinis

Visgi kai kurie panevėžiečiai piktinasi, kad nenaujų drabužių parduotuvių gausa gadina Aukštaitijos sostinės įvaizdį. Tokios parduotuvės patraukia dėmesį vos įvažiavus į miestą, o didžiausias jų susitelkimas pačiame centre.

Tikrai nemalonus vaizdas. Toks jausmas, kad esame elgetų visuomenė“, – „Sekundei“ tvirtino Laisvės alėjoje sutikta senjora.

Kiti miestiečiai pripažįsta, kad jei prekyba dėvėtais rūbais klesti, vadinasi, panevėžiečiams tokios parduotuvės reikalingos.

Dvidešimtmetės Monikos Vinciūnaitės nuomone, Panevėžio situacija nėra išskirtinė: dėvėtų drabužių parduotuvių daugėja ir didmiesčiuose. Anot jos, šį verslą įsiūbavo ne vien mažas pajamas gaunantys gyventojai. Jaunimas, sako Monika, keičia požiūrį į antrinį drabužių vartojimą ir tampa tam atviresnis. Tokiose parduotuvėse jauni žmonės ieško ne vien pigių, bet ir originalių stiliaus detalių.

Kaip tik smagiau miesto centre matyti tokias parduotuves, į kurias dažniau užsuka žmonės, nei tas, kuriose brangu ir mažai kas lankosi“, – įvertino M. Vinciūnaitė.

 

Komentarai

  • issigelbejimas tie deveti skudurai,bet yra krautuviu,kur geresni ir nauji skudurai laiko kainas.Sakykim ne per daug nauji kailiniai kainuoja 1500 euru….zinoma turime teise nepirkti,bet yra kawip yra….

  • Panevėžiečiai ir seni ir jauni gana gražiai apsirengę, aš galvoju tik devėtų rubų parduotuvių dėka..Tegul laikosi jos kol sekasi, laikmetis padarys savo.

  • dažnai už padėvėtą rūbą sumoki brangiau nei už prekę naują pirktą turguje.Kad kainos neadekvačiai aukštos,tai visi tą mato.Nauja sportinė maikutė kainuos 5-6 eurus,o padėvėtų tos kainos žiūrėti koktu.Bet mūsų teisė rinktis.Aš už turgaviečių prekeivius,už protingas kainas už naujo rūbo. 🙂

    • Atsakyti
  • o ko ten į tas padėvėtų rūbų parduotuves vaikščioti, kai babilono parduotuvėse kainos tos pačios tik naujų rūbų, ypač, per išpardavimus. Pirkti turguje, manau, gali tik tie kas neskaičiuoja pinigų, nes nusipirkus jau nepakeisi ir neatsisakysi.

  • Dėvėtų verslą smaugia ne demografija, o patys prekybininkai. Per akcijas brangiose parduotuvėse galima apsipurkti už tą pačią kainą kaip skudurynuose.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų