Demografinės tendencijos pakoregavo ir rinkimus

Daugiau nei pusantro tūkstančio asmenų Lietuvoje eina į rinkimus siekdami valdžios savo savivaldybėse. Į Panevėžio miesto tarybą pretenduoja pustrečio šimto kandidatų. Kas jie ir dėl kokio pyrago gabalo kovos jau kovo 3-iąją, kalba skaičiai.

Šią savaitę vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dėl vieno mandato Panevėžio miesto savivaldybėje varžysis beveik dešimt kandidatų. Po šių rinkimų vietų miesto valdžioje sumažės. Traukiantis Aukštaitijos sostinei, vietoje 31-o politiko į miesto Tarybą panevėžiečiai rinks 27-is.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 87 148 nuolatiniai gyventojai. Per praėjusius savivaldos rinkimus 2015 metais jų buvo 8 054 daugiau – per 95 tūkst.

Šiuose savivaldos rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, teisę balso teisę Panevėžio mieste turi 79 899 asmenys. Prieš ketverius metus registruota 4 828 rinkėjais daugiau.

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus taip pat buvo apkarpytos Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybių tarybos.

Dėl 27 mandatų Panevėžio miesto taryboje į rinkimų kovą stoja 265 kandidatai, iš jų į miesto mero vietą kandidatuoja 11. Savivaldos rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 9 partijos ir 2 visuomeninių rinkimų komitetai.

Po šių rinkimų vietų miesto valdžioje sumažės. Traukiantis Aukštaitijos sostinei, vietoje 31-o politiko į miesto Tarybą panevėžiečiai rinks 27-is.

Jauni ir paslaptingi

Šiuose rinkimuose pirmą kartą kandidatuoti gali 18 metų sulaukę asmenys. Ankstesniuose savivaldos rinkimuose amžiaus cenzas kandidatams siekė 20 metų.

Panevėžio mieste jauniausiai kandidatei į Tarybą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše įrašytai Ugnei Žulytei sausį suėjo 19 metų.

Vyriausiam kandidatui Panevėžyje – 76-eri. Tokio amžiaus kartu su Lietuvos žaliųjų partiją į valdžią eiti ryžosi trumpabangininkas, pensininkas Alfredas Juodokas.

Visų kandidatų Panevėžio savivaldybėje amžiaus vidurkis sudaro apie 45-erius metus.

Jauniausias atrodo partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašas, kurio kandidatų amžiaus vidurkis – tik 27 m. Čia net dešimt asmenų, kurie dar nesulaukę nė 30-ies. „Tvarkiečių“ sąrašas – pats paslaptingiausias. Čia daugiausia kandidatų, nepanorusių atsiskleisti rinkėjams – nenurodžiusių net savo išsilavinimo.

Brandžiausias Panevėžyje Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas. Jame esančių politikų amžiaus vidurkis siekia daugiau nei 53 metus.

Jauniausia kandidatė į Panevėžio miesto merus – Darbo partijos narė Sandra Jakštienė, jai šiemet sukaks 50 metų. Vyriausias, siekiantis Aukštaitijos sostinės mero regalijų – 64-erių Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos iškeltas Raimondas Pankevičius.

Į miesto Tarybą šiemet kandidatuoja daugiau moterų, jų sąrašuose yra 133, vyrų – dviem mažiau. Didžiausia moterų koncentracija Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše. Jame moterų kandidačių 25, o vyrų – tik 14.

Rajone penki į vieną vietą

Gyventojų mažėjimo neišvengė ir Panevėžio rajonas. Šių metų pradžioje jame buvo 35 444 nuolatiniai gyventojai, per ketverius metus jų sumažėjo beveik 2 tūkst.

Nepaisant to, rajonui pavyko išsaugoti tą patį politikų skaičių valdžioje. Kovo 3-iąją rajono gyventojai spręs, kam atiteks 25 rajono Tarybos mandatai ir mero postas.

Rajone į Tarybą kandidatuoja 138 asmenys, tai yra į vieną vietą 5,5. Panaši konkurencija ir dėl mero posto. Jo siekia penki politikai.

Pagal amžių vyriausias kandidatas į merus – 66-erių Povilas Žagunis, šioje kėdėje jau praleidęs daugiau nei dešimtmetį.

Jauniausia pretendentė į Panevėžio rajono mero postą – vienintelė moteris kandidatų sąraše Liberalų sąjūdžio atstovė 51-erių Daiva Juodelienė.

Į rinkimus rajone kandidatus iškėlė 6 partijos.

Lietuva neteko viso didmiesčio

Visoje Lietuvoje savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjai savivaldybėse padalins 1502 mandatus, iš jų 60 – merų. Mažėjant gyventojų skaičiui, šiemet šalies savivaldybėse renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per 2015 metų rinkimus.

Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas (51), mažiausią – Neringa ir Birštonas (15), vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.

Iš viso Tarybos narių ir merų rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 662 kandidatai, iš jų dėl mero posto varžosi 410. Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.

Rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 458 tūkst. 121 rinkėjas, o tai yra maždaug 90 tūkst. mažiau nei per 2015-ųjų rinkimus. Kitaip tariant, per ketverius metus Lietuva rinkėjų – pilnametystės sulaukusių žmonių – neteko daugiau, nei iš viso yra gyventojų Panevėžyje.

Surengti savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus valstybės biudžetui kainuos apie 7,5 mln. eurų.