Nors rajono valdžia tvirtina nesulaukusi signalų, kad buvusi mokykla Katinuose miškininkams nebereikalinga, tačiau patvirtinimo, kad ten įsikurs visos Lietuvos urėdijų lopšys, vis dar nėra. M. Garucko nuotr.

Dėl urėdijų lopšio – rajonų varžytuvės

Dėl urėdijų lopšio – rajonų varžytuvės

Proveržiu Panevėžio rajonui galinti tapti Valstybinių miškų urėdijos centrinė būstinė gali taip ir likti Katinų kaimo neišsipildžiusia vizija.

Dar metų pradžioje be užuolankų tvirtinusi, kad tokiai įstaigai vietą matanti tik šiame, magistralės Vilnius–Panevėžys pašonėje tūnančiame kaime, Aplinkos ministerija dabar nebeduoda tokių optimistinių garantijų. Nors ministerija nepripažįsta nusižiūrėtuosius Katinus metanti per bortą, tačiau prasitaria, jog vieta, kur turėtų įsikurti visų šalies urėdijų „smegenys“, renkama jau iš kelių variantų. Eilėje dėl miškininkų būstinės, be Panevėžio, išsirikiavo net dešimt rajonų.

Atrodytų nesolidžiai

Panevėžio rajono valdžia bando išlaikyti optimizmą motyvuodama, kad Aplinkos ministerija negalėtų taip imti ir apgauti savivaldybės ir Katinų atgimimą jau reginčių žmonių.

„Ne Panevėžio rajono savivaldybė tokią iniciatyvą iškėlė. Prieš dvejus metus gavome oficialų Aplinkos ministerijos prašymą panaudos būdu suteikti buvusios mokyklos patalpas Katinų kaime. Rajono Taryba tokį sprendimą priėmė. Jei ministerija persigalvotų, atrodytų labai nesolidžiai. Kaip aš turėčiau atsistoti prieš Tarybą atsiprašyti, kad aną sprendimą turime anuliuoti? Tas atrodytų visiškai nerimtai“, – teigė rajono meras Povilas Žagunis.

Meras tvirtina iš ministerijos nesulaukęs signalų, kad mokykla Katinuose jai nebereikalinga, tačiau patvirtinimo, kad ten rengiasi įkelti miškininkus, irgi nėra.

Nors, pamena P. Žagunis, ministras kalbėjęs, jog atsakymas turėtų būti rugsėjį.

„Sakiau, ministre, aš nieko neprievartauju. Man duokit vienokį ar kitokį atsakymą. Tuoj bus dveji metai nuo ministerijos rašto Savivaldybei. Dabar domina aiškus atsakymas, o jau kaip bus, taip“, – sako meras.

Geriau nei miestas

Jei visgi bus nuspręsta urėdijų centrą įkurti kitame rajone, pasak P. Žagunio, Katinai gyvens kaip gyvenę – su tuščia buvusia mokykla.

O vietiniai jau buvo pradėję ruoštis didelėms permainoms. Žinia, kad iš čia bus valdomos visos šalies miškų urėdijos, vos 400 gyventojų turinčiai gyvenvietei tapo kelrodžiu. Jos žmonės trynė rankas – 150-ies darbo vietų urėdijų centras bus kone didžiausias regiono darbdavys. Kaimas matė ir naujų galimybių verslui, veiklesnieji netgi ėmė dėlioti būsimos maitinimo įstaigos verslo planą.

P. Žagunis tikina, kad ne tik vietiniam būtų gerai. Ir pačiai būsimai įstaigai Katinai – itin patogi vieta.

„Privažiavimas puikus, greta magistralė, geras susisiekimas su didmiesčiais, pastatas tinkamas, dar prie jo 2 ha sklypas – visos galimybės plėstis, pavyzdžiui, pažintinį centrą įrengti. Gal valdininkams ir būtų patogu kažkur mieste, bet urėdiją suprantu platesne prasme“, – sako meras.

Miškininkai nori Kauno

Pačiame Lietuvos vidury įsikūrusius Katinus išsijuosusi peikia Lietuvos miškininkų sąjunga. Jos prezidentas prof. dr. Edmundas Bartkevičius, Kauno rajone, Akademijos miestelyje įsikūrusio A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Panevėžio rajonui, regis, nejaučia simpatijų.

„Mes jau tvirtai esame pasakę, kad prasčiau nei Katinai būti nebegali“, – „Sekundei“ teigė E. Bartkevičius.

Dekanas urėdijų lopšį mato Kauno rajone ar netgi pačiame mieste. E. Bartkevičiaus nuomone, toks sprendimas būtų racionaliausias.

„Urėdijų centre turės dirbti kvalifikuoti miškininkai, jiems važinėti į kaimą labai nepatogu. Jei ministerijos pozicija, kad svarbiausia, jog tik ne sostinėje, tuomet turėtų žvalgytis vietos aplink Kauną. Čia Lietuvos miškininkystės centras, specialistų koncentracija: veikia Valstybinė miškų tarnyba, Miškotvarkos institutas, kolegija“, – vardija dekanas.

Anksčiau jis siūlė urėdijų lopšiui dairytis vietos ir paties A. Stulginskio universiteto aplinkoje. Tokį miškininkų planą pakoregavo aukštųjų mokyklų pertvarka. Nuo sausio A. Stulginskio universitetas jungiamas su Vytauto Didžiojo universitetu ir į Akademijos miestelį keliami Gamtos mokslų bei Informatikos fakultetai.

„Apie universiteto pastato atidavimą dabar būtų sunku galvoti, bet teritorija didelė, galima naują statyti“, – sako E. Bartkevičius.

Visgi, anot jo, tokią vizija Aplinkos ministerijai išsakiusi Miškininkų sąjunga dabar nėra kviečiama į diskusijas, neklausiama ir jos nuomonės.

„Profesionalų Vyriausybė viską pati žino, dabar niekas nieko nebeklausia“, – ironizavo miškininkų atstovas.

Atsižvelgs į ministerijos lūkesčius

Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams Dovydo Čirvinsko teigimu, sprendimas dėl įmonės administracijos buveinės adreso bus priimtas ne vėliau kaip iki metų pabaigos. Anot jo, šiuo metu baigiama studija, kuria siekiama įvertinti daugelį veiksnių, įskaitant ir esamų patalpų prieinamumą, pasiekiamumą bei tinkamumą, darbuotojų kelionių į darbą ir atgal priemones, būdus, laiką ir galimas ekonomines, ekologines sąnaudas (anglies dvideginio emisiją). O vienu iš svarbių veiksnių D. Čirvinskas įvardija galimybę išlaikyti ir pritraukti specialistus, turinčius reikiamas kompetencijas dirbti tokios didelės, strateginės reikšmės įmonės valdyme.

Valstybinių miškų urėdijoje dirba daugiau kaip 3500 darbuotojų, iš jų daugiau kaip 3300 – kiekviename Lietuvos regione ir kampelyje.

Pasak D. Čirvinsko, galutinį sprendimą dėl vietos, kur bus administracijos patalpos, priims Valstybinių miškų urėdijos valdyba, „atsižvelgusi į pagrindinio akcininko – Aplinkos ministerijos lūkesčius“.

Renkasi iš kelių

Aplinkos ministerija ne kartą didžiausiu lūkesčiu yra įvardijusi regionų stiprinimą, o urėdijų lopšiui tinkamiausius matanti Katinus.

Viceministras Martynas Norbutas yra ne kartą pabrėžęs, kad toks variantas pasirinktas ne tik dėl strategiškai patogios vietos: nuo Vilniaus ar Kauno iki Katinų vos valanda kelio. Palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir jau turimi pajėgumai. „Panevėžio urėdija viena stipriausių Lietuvoje, turi labai profesionalią komandą. Ministerijos pozicija tokia, kad svarbu kurtis ten, kur jau veikia stipri bazė“, – „Sekundei“ dar metų pradžioje kalbėjo M. Norbutas.

Dabar, anot viceministro, atliktas kelių galimų vietų vertinimas ir „ieškoma argumentų, kuo jos geresnės viena už kitą“.

„Mes dar analizuojame situaciją. Pagrindiniai principai nesikeičia: centrinė būstinė turi būti regione. Pasirinkti keli optimalesni variantai ir į juos gilinamasi. Tarp svarstomų variantų yra ir Katinai“, – sako M. Norbutas.

Visgi viceministras pripažįsta, kad priimant politinį sprendimą studija – tik rekomendacinio pobūdžio.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų