Pušyne stūksantis Gasparėlių pilkapynas – kultūros paveldo objektas. Jo neaplenkia ne tik turistai, bet ir šiukšlintojai – iš istorinės vietos išvežta tona atliekų. S. Vertelkos nuotr.

Dėl šiukšlintojų grasina užtverti maudyklą

Kol vieni išėję pasivaikščioti renka šiukšles, kiti gi jas verčia kur papuola. To nesibodima daryti net ir amžino poilsio vietose – senuosiuose pilkapynuose. Vienas toks neseniai sutvarkytas Gasparėlių kaime, šalia Lėvens upės esančiame pušyne. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas, neapsikentęs nelegalių šiukšlintojų, grasina užtverti ir įvažą į populiarią, kiek tolėliau nuo pilkapyno esančią, maudyklą.

„Labai daug šiukšlių. Nebeišmanau, ką daryti. Gal užkardą tvirtą dėsime, tokį, kad tik su traktoriumi išverstų“, – apie gana drastiškas priemones jau svarsto seniūnas.

Pušyne stūksantis Gasparėlių pilkapynas – kultūros paveldo objektas. Pasak V. Šležo,
iš istorinės vietos išvežta net tona šiukšlių.

„Ne akmenukų, ne plytų, bet šiukšlių“, – pasipiktinęs seniūnas.
Anot jo, lengviau būtų išvardinti, ko ten nerado, nei ką surinkę. Padangos, sauskelnės, šiferis, skudurai, negyvas šuo – tai tik maža dalis pilkapyne atsikratyto šlamšto.
„Tegul neįsižeidžia bernatoniečiai, bet sakyčiau, kad veža ir jie, o ir miestas nelabai toli, tai ir panevėžiečiai atveža“, – spėja V. Šležas.

Neatmetama tikimybė, kad atliekas pušyne netoli populiariųjų karjerų suverčia ir žmonės iš gretimų sodininkų bendrijų.

Atliekos ant karžygių kapų

Istoriniai šaltiniai teigia, jog Gasparėlių ir kiek toliau esančiame Gasparų pilkapynuose ilsisi karžygiai. Šiose apylinkėse vyko didelis mūšis su Livonijos ordinu.

Pušyne esama daugiau nei dvidešimt pilkapių. Ant kai kurių jų išlikę akmenų vainikų likučiai. Šiame krašte yra ir daugiau pilkapynų.

Pasak V. Šležo, prieš keletą metų nebuvo įmanoma atsiginti šiukšlintojų ir Voverynės pilkapyne, dar vadinamu Milžinkapiais.

„Voverynės pilkapynas prieš kelerius metus buvo tragiškai apšiukšlintas. Iš ten išvežėme dar daugiau atliekų, net automobilių detalių – sėdynių, buferių“, – pasakoja seniūnas.

Jis pasakoja, jog neseniai vieną pavakarę nusprendęs nuvažiuoti ir šeimai aprodyti pilkapyną, pasižiūrėti, ar nereikės kartu su Gasparėlių tvarkyti ir Milžinkapių. Paaiškėjo, kad nuogąstauta be reikalo. Keliuką į jį buvo užtvėręs nuvirtęs milžiniškas medis, pro jį pravažiuoti – nebeįmanoma.
„Ir viskas – šiukšlių nebėra. Tai įkvėpė, kad reikia uždaryti keliukus ir iki Gasparėlių. Gal taip apšvarinsim“, – viliasi V. Šležas.

Gasparėliuose kol kas planuojama atitverti tik keliukus, vedančius link dabar jau išvalyto nelegalaus šiukšlyno, tačiau, įspėja seniūnas, jei žmonės nesusipras, pėstute teks kulniuoti ir maudytis į populiariuosius karjerus.

Apšnerkščia gražiausias

Seniūnas stebisi, kad žmonės nepatingi kažin kur vežti šiukšlių ir rizikuoti jomis atsikratydami, nors baldai, buitinė technika ir kitos didžiagabaritės atliekos nemokamai išvežamos du kartus per metus.
„Įdomiausia, kad visada šiukšlina gražiausiose vietose. Niekada nemačiau, kur ant arimo papilta. Visada pamiškėje, paupyje, prie ežeriuko, tvenkinuko“, – piktinasi V. Šležas.

Pasak jo, žmonėms labai trūksta supratingumo. Seniūnas sako, jog prieš statant konteinerius prie sodininkų bendrijų irgi kilo daug ginčų, pasipiktinimo.
„Buvo šaukiančių: pas mane šiukšlių nėra, aš per metus vienų sandalų nesunešioju, nebus ką vežti. O juk yra sodų, kur veža šiukšles iš konteinerių du kartus per savaitę ir vis tiek privaryta su kaupu“, – ironizuoja ir stebisi seniūnas.

Keisčiausių radinių konkursas

Nors visuotinės aplinkos švarinimo talkos šiemet nevyko, tačiau atsiranda kitų akcijų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia į gamtą vykstančius žmones surinkti ten rastas šiukšles bei įamžinti pačius keisčiausius radinius. Šias nuotraukas drauge su koordinatėmis iki birželio 1 dienos siųsti Nacionaliniam saugomų teritorijų lankytojų centrui. Įdomiausi radiniai bus skelbiami socialiniame tinkle.

Ši akcija rengiama vietoje pavasarinių talkų. Gyventojai taip pat raginami išsivežti viską, ką su savimi atsivežė, ir atvykus į pažintinius takus ar iškylaujant gamtoje nepalikti šiukšlių – dėl to paskutiniu metu pažintiniuose takuose ir prie gamtos paveldo objektų nestatomos šiukšlių dėžės.

Drausmina vieni kitus

Gražių pavyzdžių sako turintis ir V. Šležas. Jo teigimu, karantino metu viena šeima teiravosi, ar seniūnija išveš jų Lėvens pakrantėje surinktas šiukšles. Gavo ir pilietiškos merginos pranešimą apie šiukšlyną viename privačiame miške, kurį savininkai, sužinoję apie problemą, sutvarkė.
Nors seniūnijoje yra vietų, tapusių skauduliais, tačiau šiukšlių, pasak seniūno, pilna ne tik jose.
„Visos pamiškės privarytos. Jei dabar būtų akcija ir iškuoptume visus miškus, pamiškes, paupius, pririnktume neįsivaizduojamus kiekius šiukšlių“, – neabejoja V. Šležas.
Jo nuomone, tvarka bus tuomet, kai šiukšlintojus drausmins ne seniūnas, ne gamtos apsaugos inspektorius, o patys žmonės.

Pasak seniūno, teisingas įprotis puikiai veikia. Pavyzdžiui, pagrindinis už pašalpas atidirbančių žmonių darbas paprastai yra šiukšlių rinkimas. V. Šležas sako pastebėjęs, kad dabar, išvydę ką nors ne vietoje numetant popierių, šie darbininkai drausmina kitus – tu mėtai, o aš turiu rinkti.