I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Dėl seno grindinio – naujas galvos sopulys

Dėl seno grindinio – naujas galvos sopulys

Archeologai toliau atveria senojo Panevėžio fragmentus rekonstruojamoje Laisvės aikštėje.

Tyrimams vadovaujantis Kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis teigia, jog atkastieji radiniai – grindinys aikštėje, prieš tris šimtmečius statyto namo pamatai Respublikos gatvėje ne tik liudija Panevėžį jau tuomet buvus stipriu urbanistiniu centru, bet ir parodo kitokį, nei dabar matome, miesto gatvių tinklą.

Šiuo metu šeši archeologai Laisvės aikštėje tyrinėja maždaug 40 kvadratinių metrų plotą priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą. Anot D. Petrulio, šįmet tai jau paskutiniai detalūs kasinėjimai miesto centrinėje dalyje.

Jo teigimu, radiniai intriguoja net pačius archeologus.

Kitoks miestas

Bene didžiausia įdomybė atsivėrė Respublikos gatvėje, kur atkastas XVIII amžių siekiantis tikro miestiečio kiemas, kuriame rado ir pirmąją Panevėžio pašto plombą iš švino.

„Namo pamatų liekanos rodo, kad pastatai stovėjo kitaip – skersai dabartinės gatvės.

Jau tada šioje vietoje buvo ne šiaip koks dumblinas patvorys, o tikro miesto elementas. Dar po šimtmečio kvartalas suformuotas kitaip ir čia nutiestas gatvės grindinys“, – pasakojo D. Petrulis.

Atliekant archeologinius Panevėžio centrinės dalies kasinėjimus, rajono Savivaldybės prieigose Vasario 16-osios gatvėje atkasti du suardyti kapai. Spėjama, kad šis archeologų radinys siekia XVII amžių. Kol kas daroma prielaida, kad šioje vietoje galėjo būti evangelikų liuteronų kapinės. Iki šio atradimo manyta, kad šios religinės konfesijos atstovai laidoti dalyje senųjų miesto kapinių Sporto gatvėje.

Bene labiausiai panevėžiečių dėmesį prikaustė Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybę, prieš trejetą mėnesių 1,05 m gylyje atkastas grindinys. Jo plyšiuose archeologai aptiko ir daugiau žinučių iš praeities – XVII–XVIII amžių siekiančių keramikos dirbinių šukių bei 1730 metų carinę monetą – vieną polušką – smulkų to meto pinigą.

Atkasti radiniai liudija, jog Panevėžys formavosi ne kaip kaimiškoji vietovė, o miestas su tam būdingais urbanistiniais elementais – tam tikru gatvių ir aikštės išdėstymu, grindiniais.

„Kas po žeme rasta, tas joje tegul ir pasilieka.“

T. Jukna

Siūlo palikti atvertą

Panevėžio vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės nuomone, žinutes, pasiųstas iš praeities, miestas turėtų išsaugoti – įrengti atidengtą grindinio fragmento ekspoziciją.

„Net negali būti keliamas klausimas, ar grindinio fragmentą išsaugoti. Tai būtina ir privaloma. Jei norime skaityti istoriją, šviesti žmones, turime matyti miesto visumą. Tokie akcentai iš praeities sustiprina kultūrinį foną, formuoja požiūrį į miestą“, – tvirtina architektė.

D. Gasiūnienė nesiėmė vertinti, kiek galėtų preliminariai kainuoti Laisvės aikštės ar jos prieigų rekonstrukcijos techninio projekto korekcija.

„Ne viskas įvertinama pinigais. Man gėda ir dėl kalbų apie SEL sumokėtus pinigus. Nežinau kito būdo taip pigiai sumokėti už galimybę pritraukti tokią minią. Ir grindinio ekspozicijos išsaugojimas nematuojamas pinigais. Tai ne tas pats, kas nupirkti trinkelių“, – pabrėžė D. Gasiūnienė.

Anot jos, archeologų atverti šimtmečius po žeme glūdėję elementai patvirtina nuostatą, jog Panevėžys ir praeityje buvo labai stiprus miestas.

„Visai nepelnytai buvo žmonėms įpūsta, kad čia niekinė provincija. Archeologiniai radiniai patvirtino faktą, kad čia jau nuo seno būta išsivysčiusio, turtingo ir netgi su stipria kultūrine aura miesto“, – sako architektė.

Papildomos investicijos

Visgi atkastojo grindinio fragmento ekspozicijos įrengimas – diskutuotinas klausimas, į kurį Savivaldybė kol kas neturi atsakymo. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, toks projekto keitimas ir realizavimas reikštų nemenkas papildomas išlaidas miesto biudžetui.

„Tam, kad parodytume archeologų atvertą sluoksnį, reikalinga įrengti jo apšvietimą, vėdinimą, kamerą, kaip kad Vilniuje, Valdovų rūmų kieme. Bet ten yra kur kas daugiau ką eksponuoti nei mūsų Laisvės aikštėje. Būtų netikslinga tam skirti papildomų investicijų iš miesto biudžeto“, – mano T. Jukna.

Anot jo, archeologų atvertas Panevėžio paslaptis įamžinti pakaktų Kraštotyros muziejuje įrengtos nuolatinės fotografijų ekspozicijos, o atvertas grindinys užkastas kaip numatyta techniniuose projektuose.

„Kas po žeme rasta, tas joje tegul ir pasilieka. Nežinau, ar būtų tikslinga eksponuoti keletą akmenų, jei tai kainuotų nemažus pinigus. Vis dėlto neturime tokio paveldo kaip Vilniaus Valdovų rūmuose“, – ekspozicijos įrengimo Laisvės aikštės grindinyje prasmingumu abejoja T. Jukna.

Anot jo, apie tokios idėjos realizavimą būtų galima svarstyti, jei miestui tai nekainuotų papildomų pinigų – atsirastų įmonė, kuri sutiktų miestui padovanoti tokią dovaną.

Komentarai

  • Meras kasa apkasus, su teismu kariaus dėl išlikimo. 🙂

  • Manyčiau privalu išsaugoti… tai mūsų gimtojo miesto istorija… aš už architektės nuomone ir pasiūlymą….

  • Vietoje to, kad „knaisioti” visi padoriai atrodžiusią Laisvės aikštę ir į ją „sumerkti” beveik visas miesto biudžeto lėšas, ar nevertėjo pastatyti bent vieną daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę miesto gyvenamuosiuose rajonuose?

  • O prie ko čia Selas ir archeologija?

    • Tai mat, kad kalba, jog projektui per maža yra pinigų. Ir reikia dar daugiau. Apetitas auga bevalgant. O Selo koncertui išleido 40tūkst. euriukų. (Žinoma ne iš savo kišenės ar „Pupa“ įmonės.). Visi humoristai per dantį Panevėžio valdžią traukia, todėl architektė čia ir prisiminė. O į tą koncertą suvažiavo iš Šiaulių, net iš KLaipėdos daug buvo, jau nekalbant apie aplinkinius mažesnius rajonus. Dosni miesto valdžia – už miesto mokesčių mokėtojų pinigus pusę Lietuvos pamaloninti.

  • Kaip aš vaikščiodavai tuometinėje Lenino (Laisvės) ir Ramygalos gatvėmis. Būdavo tikrai gražu žiūrėti į akmenuotas gatves. Būtina išsaugoti šį grindinį.

  • Kaip mano baba sakydavo : ieško rūroj smegenų ir …rado 🙂

  • Manome, kad p. Jukna galvoja ir kalba teisingai . Tegul ir toliau vadovauja įžvalgiai , mat kad aplinkiniai tik žaidžia..,o atlyginimus tai gauna…?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų