P. Židonio nuotr.

Dėl pėsčiųjų tilto – karštos derybos

Kone pusantrų metų trukęs Panevėžio savivaldybės ir bendrovės Panevėžio statybos tresto teisminis ginčas dėl Kranto gatvės ir Kultūros centro prieigų sutvarkymo bei pėsčiųjų tilto per Nevėžį rekonstrukcijos jau turėtų pasiekti finišo tiesiąją.

Šiuo metu abi pusės intensyviai derina taikos sutarties sąlygas. Jeigu vis tiek nepavyktų rasti kompromiso, galutinį žodį tars teismas.

Dar 2020-ųjų vasarą Panevėžio savivaldybė ir PST sukirto rankomis dėl vienos didesnių centrinės miesto dalies – infrastruktūros prie Panevėžio kultūros centro ir Kranto gatvės sutvarkymo.

Nors statybininkų čia seniai nebematyti, iki šiol visa Kranto gatvė ir Kultūros centro prieigos – statybvietė, o pėsčiųjų tiltas, vedantis į pagrindines miesto gydymo įstaigas A. Jakšto gatvėje, apdangstytas statybinėmis konstrukcijomis.

Iš pradžių planuota, kad darbai, kurių vertė – per 2,437 mln. eurų, bus baigti iki 2021-ųjų pabaigos.

Vėliau pabaigtuvės nukeltos į 2022-ųjų galą.

Galiausiai 2023-iųjų vasarą statybininkai išsikraustė iš Kranto gatvės ir aikštės prie Kultūros centro, pėsčiųjų tiltą per Nevėžį palikę netvarkytą.

Dėl šio tilto rekonstrukcijos Savivaldybė statybų gigantei turėjo daugiausia priekaištų.

Ilgą laiką tiltas buvo tiesiog uždarytas, kol PST nusileido ir vėl pėstiesiems leido juo vaikščioti, iš statybinių konstrukcijų įrengusi taką.

Juo panevėžiečiai iki šiol tebevaikšto – prieš 65-erius metus statyto tilto remontas įstrigo mirties taške.

Siekia taikos sutarties

Panevėžio savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigė, kad viešąjį interesą ginančiai Savivaldybei neliko kito keli,o kaip tik kreiptis į teismą.

Dar 2023-iųjų lapkritį Savivaldybės teisininkai pateikė ieškinį dėl PST vienašališkai pasirašyto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto už 1,371 mln. eurų.

Savivaldybės vertinimu, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai. Savivaldybės ieškinys teismui ir jame įvardyti defektai sudaro net keliolika lapų.

PST į šį Savivaldybės žingsnį sureagavo pateikdamas priešieškinį dėl neapmokėtų darbų.

Bandydamos įrodyti savo tiesą, abi pusės pasisamdė nepriklausomus ekspertus.

Įdomu tai, kad abiejų ekspertų vertinimai gerokai išsiskyrė.

„Jeigu nepavyks rasti bendro sutarimo, prašytume teismo skirti dar vieną nepriklausomą ekspertizę. Bet manome, kad to neprireiks ir su rangovais pavyks rasti sutarimą“, – teigė D. Svirelienė.

Pasak Teisės skyriaus vedėjos, Savivaldybės atstovai ir PST turėjo ne vieną nuotolinį susitikimą, bandydami rasti kompromisą.

Galiausiai nutarta pasirašyti taikos sutartį, prie kurios dirba abiejų pusių teisininkai.

„Mes parengėme taikos sutarties projektą ir jau praėjusios savaitės pabaigoje įteikėme atsakovui, šiuo metu laukiame jų pastabų. Kitas posėdis numatytas šį penktadienį, iki to laiko tikimės galutinai suderinti sutarties sąlygas“, – sakė D. Svirelienė.

Dar 2021-ųjų pavasarį pradėti pėsčiųjų tilto per Nevėžį tvarkymo darbai sustojo. Ar greitu laiku jie pajudės, priklausys nuo PST ir Savivaldybės susitarimo. P. Židonio nuotr.

Pėsčiųjų tilto dilema

Pasak D. Svirelienės, pagrindinės taikos sutarties sąlygos – PST turi pabaigti tvarkyti pėsčiųjų tiltą per Nevėžį, taip pat pašalinti tam tikrus defektus – nuolydžius dangoje ir įrengti turėklus, kurie ir buvo numatyti sutartyje. Tik tuomet Savivaldybė sutinka PST sumokėti už visus atliktus darbus.

„Šis objektas yra nemažas – tiek Kranto gatvės, tiek ir pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos darbai. Suprantame, kad galėjo atsirasti netikėtumų, kurie lėmė tam tikrus trūkumus ir nepabaigtus darbus. Bet tik ištaisius tuos trūkumus galėsime apmokėti atliktus darbus“, – kalbėjo D. Svirelienė.

Kada išties galėtų būti baigtas pėsčiųjų tilto remontas, Savivaldybės atstovė nesiryžo prognozuoti.

„Terminai negali būti ilgesni, negu numatyta viešųjų pirkimų sąlygose. Žinoma, teismas vertins, ar pasirašyta taikos sutartis atitiks įstatymų reikalavimus“, – teigia Savivaldybės atstovė.

Europinių pinigų neprarado

Europos Sąjungos lėšomis finansuotas Kranto gatvės ir Kultūros centro prieigų sutvarkymo projektas privalėjo būti baigtas vėliausiai iki 2023-iųjų metų galo.

Neįvykdžius šios sąlygos, Panevėžiui grėsė prarasti tam skirtą europinę paramą – per 800 tūkst. eurų.

Tačiau išeitis buvo rasta ir pinigai iš miesto kišenės neišplaukė – su europinę paramą administruojančia Centrine projektų valdymo agentūra buvo sutarta, kad Panevėžio savivaldybė atsisako šio projekto kaip europinio ir grąžina gautąsias europines lėšas. Bet tuos pinigus buvo leista perkelti į Senvagės sutvarkymo projektą.

Nors statybininkų Kranto gatvėje seniai nebematyti, iki šiol ir ji, ir Kultūros centro prieigos – oficiali statybvietė. P. Židonio nuotr.

Įvykių neskubina

PST generalinio direktoriaus Tomo Stuko teigimu, įmonė visada stengėsi ginčą išspręsti taikiai ir dabar nori šį projektą kuo greičiau užbaigti .

Bet kol nėra pasiektas bendras sutarimas, vadovas pabrėžia nuo viešų komentarų susilaikantis.

„Mes jau daugiau kaip metus bandome su Savivaldybe susitarti, bet nereikėtų skubinti įvykių. Manome, kad tikrai pavyks rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Mūsų tikslas yra kuo greičiau įgyvendinti šį projektą“, – sako T. Stukas.