DELFI nuotr.

Dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą

Sekundė
ELTA
Aktualijos
2023.03.02 13:10

Opozicinės Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Nagienė kartu su kitais parlamento nariais kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl esamos tvarkos II pensijų kaupimo pakopoje.

Eltos žiniomis, kreipimąsi pasirašė 39 Seimo opoziciniųi frakcijų nariai.

Kreipimesi pažymima, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, tuo tarpu didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, šios sistemos administravimui, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad iš privačių pensijų kaupimo fondų perimta rizika, garantuojant anuitetu mokamas pensijų išmokas, gali lemti neprognozuojamo dydžio papildomų lėšų poreikį ateityje.

Taip pat manoma, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant lėšas skatinti dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingos pensijų išmokų rūšys, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams.
Tai, kad jau yra kreiptasi į KT dėl II pensijų kaupimo pakopos sistemos, L. Nagienė taip pranešė ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pristatė alternatyvių pasiūlymų pensijų kaupime – leisti kaupimą stabdyti kas trejus metus neterminuotai bei atsisakyti kas trejus metus kartojamo automatinio įtraukimo.

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.

Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.

Galiausiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikuoja esantį automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.