Kad parkas, įsiterpęs tarp Marijonų ir A. Jakšto gatvių ir menantis vienuolių laikus, gautų naują vardą, reikia kelių institucijų – kalbininkų, archyvarų, taip pat miesto politikų ir galop Vyriausybės pritarimo. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Dėl parko vardo kreipsis į Vyriausybę

Dėl parko vardo kreipsis į Vyriausybę

Gyventojams užsimojus įprasminti tarpukariu Panevėžyje tarnavusių, labdara ir novatoriškomis sodininkystės idėjomis garsėjusių Marijonų vienuolių atminimą suteikiant jų vardą Jaunimo sodui, paaiškėjo netikėta keistenybė.

Dešimtmečius naudojamas Jaunimo sodo pavadinimas oficialiai nėra įteisintas – neįregistruotas Registrų centre.

Kad parkas, įsiterpęs tarp Marijonų ir A. Jakšto gatvių ir menantis vienuolių laikus, gautų naują vardą, reikia kelių institucijų – kalbininkų, archyvarų, taip pat miesto politikų ir galop Vyriausybės pritarimo.

„Lietuvių kalbos komisijos sutikimą jau turime. Kalbininkai nemato kliūčių parką pavadinti Marijonų sodu. Dabar laukiame archyvinės medžiagos, pagrindžiančios tokio sprendimo prasmę, ir rengsime pasiūlymą Vyriausybei“, – teigė Panevėžio vyriausiasis architektas Saulius Glinskis.

Viena pirmųjų kregždžių

Anot miesto architekto, jei visos instancijos bus sėkmingai pereitos, Marijonų sodo vardas bus įteisintas – įregistruotas Registrų centre.

„Gatvėms pavadinimus suteikia Savivaldybės taryba, bet skverų, parkų kitas statusas. Jiems reikalingas Vyriausybės sprendimas. Lietuvių kalbos komisija juokavo, kad Panevėžys, pateikęs prašymą dėl parko pavadinimo, yra viena pirmųjų kregždžių Lietuvoje po Alytaus“, – pasakojo S. Glinskis.

Jaunimo sodo vardas parkui prilipęs dar nuo sovietmečio, tačiau jis labiau buvo savotiškas žodinis susitarimas taip vadinti šią vietovę.

„Keičiasi laikai, keičiasi ir teisės aktai. Dabar vardą reikės įregistruoti“, – sako S. Glinskis.

„Lietuvių kalbos komisija juokavo, kad Panevėžys, pateikęs prašymą dėl parko pavadinimo, yra viena pirmųjų kregždžių Lietuvoje po Alytaus.“

S. Glinskis

Gyventojų iniciatyva

Rekonstruotą Jaunimo sodą pervadinti Marijonų miesto Savivaldybei dar sausį prašymą šio mikrorajono gyventojų vardu pateikė Nevėžio seniūnaitė Enrika Vitonienė.

Bendruomenės idėją įprasminti į Panevėžį 3-iojo dešimtmečio pabaigoje atsikėlusių ir iki okupacijos nemenką žymę miesto istorijoje spėjusių palikti marijonų vienuolių atminimą palaiko ir istorikai.

„Tai labai reikalinga iniciatyva. Šita vieta mena marijonų laikus, kai vienuoliai dabartinio parko vietoje prižiūrėjo nemažą sodą, daržą, augino gėlynus“, – teigė Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis.

Mena vienuolių sodinti medžiai

Istoriniai šaltiniai teigia, jog vienuoliai marijonai į Panevėžį atsikėlė 1927 metais ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Čia užsiėmė ne tik labdaringa, bet ir ūkine veikla ir prie jos pratino miestiečius. Jiems buvo atiduotas valstybinės žemės sklypas dabartinio Jaunimo parko vietoje ir vienuoliai jame įsteigė medelyną, įrengė didelius šiltnamius, skirtus gėlėms ir ankstyvosioms daržovėms auginti. Kaip pasakojama istoriniuose šaltiniuose, ypač gražiai buvo įrengtos dekoratyvinių gėlių klombos. O apie 1937-uosius metus marijonai tarp Agronomijos gatvės (dabartinės Marijonų) ir A. Jakšto prospekto įrengė 500 kvadratinių metrų puošnų tvenkinį karpiams auginti.

Dar po poros metų, 1939-ųjų rugpjūčio 15-ąją, vyskupas Kazimieras Paltarokas pašventino ir naujai pastatytą marijonų koplyčią dabartinėje Marijonų gatvėje. Jai suteiktas Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardas.

Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia 1948 metais buvo nacionalizuoti. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba buvo nusprendusi koplyčioje įrengti kino teatrą. Panevėžio valdžia to daryti neskubėjo. Maldos namuose dar ilgą laiką buvo sandėlis, vėliau archyvo saugyklos, o šias iškrausčius – dailės mokykla. Tik Atgimimo laikais koplyčia ir vienuolynas grąžintas Bažnyčiai. Čia vėl įsikūrė vienuoliai marijonai.

Vieno iš vienuolių Kastyčio Ramanausko vardu pavadintas Vilties gatvėje veikiantis lopšelis-darželis. Įdomu, kad prieš šešis dešimtmečius jo pastatai iškilo irgi marijonų vienuolių žemėje – šioje vietoje taip pat tęsėsi jų puikusis sodas. Iki šiol darželio saugoma senutėlė obelis, sodinta marijonų vienuolių. O štai jų pačių Panevėžyje nebelikę – vyskupijoje nėra nė vieno šios vienuolijos atstovo.

Komentarai

  • o kai buvusia dailes mokykla, kuri buvo ikurta vienuolyne tsrs laikotarpiu, laisvoje lietuvoje valdzia atidave baznyciai atgal, tai kunigai pirmoje eileje iskirto visa obelu soda kuris augo aplink grazinta pastata

    • Atsakyti
  • baznycia nuimti tvora ir leisti zmonems naudotis sodu.Dabar stovi aptvertas ir tuscias.Juk gamta visu namai.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų