Aktyvus politikas – teisme už skolas valstybei

Sekundė
Sekundė
Šešėliai
2018.02.21 14:00

Dėl nemokėtų mokesčių valstybei į teisiamųjų suolą sės buvęs aktyvus Panevėžio rajono tarybos narys, žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ vadovas Rimas Girštautas. Skaičiuojama, kad per trejus paskutinius metus jo bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) prasiskolino daugiau nei 64 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo. Kaltinimai dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą pinigų pareikšti Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ vadovui R. Girštautui.

Į FNTT pareigūnų akiratį patekusi Panevėžio rajone registruota žemės ūkio bendrovė užsiima grūdų auginimu ir įvairių krovinių pervežimu. Vidutinė metinė bendrovės apyvarta siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimu metu pareigūnai nustatė, kad ši žemės ūkio bendrovė 2013–2016 metais mokesčių administratoriui teikė deklaracijas apie mokėtiną pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčius, tačiau jų nesumokėjo. Skaičiuojama, kad per kelerius metus bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo 64 tūkst. 227 eurų mokesčių. Net ir po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija šios bendrovės vadovui R. Girštautui nusiuntė priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius ir galimą baudžiamąją atsakomybę, jie nebuvo sumokėti.

Tai ne pirmas kartas, kai minėta žemės ūkio bendrovė delsė mokėti mokesčius. 2013 metais bendrovės vadovui taip pat buvo priminta apie tai, kad valstybei skolingi daugiau kaip 20 tūkst. eurų mokesčių. Tąsyk tik pradėjus ikiteisminį tyrimą privalomi mokesčiai buvo sumokėti.

„Trąšininkai“ svarbiau už valstybę

Į teisiamųjų suolą sėsiantis buvęs Panevėžio rajono tarybos narys R.Girštautas „Sekundei“ sakė, kad jo skola valstybei susikaupė dėl trąšomis prekiaujančių partnerių. Šie, pasak pašnekovo, pirmieji suskubo nusiskaičiuoti Panevėžio rajono bendrovės uždarbį, todėl šiai nebeliko, ką atiduoti VMI.

„Šie metai mums buvo sudėtingi, kentėme lietingas oro sąlygas. Ką užsidirbome, savo dalį pirmiausia nusirašė „trąšininkai“. Su jais pyktis negalime, nes tada tikrai jau reiktų užsidaryti. Suprantu, kad pagal įstatymus pirmiausia privalėjome susimokėti VMI. Padėjau parašus skirstydamas pinigus ir dabar esu iš dalies kaltas“, – savo kaltės neneigė R. Girštautas.

Skolininkas spruko iš politikos

Skola valstybei, pasak bendrovės vadovo, per trejus metus nestovėjo vietoje, esą ją bandė mažinti ir dabar likę tik pusė. R. Girštautas tvirtina esąs pasiruošęs padengti padarytus nuostolius valstybei ir ieškantis galimybių, kaip išmokėti skolas.

„VMI norėjo, kad skolą padengtume greičiau, o mes neturėjome tokių galimybių. Todėl dabar daromas spaudimas per teismą. Ką gi – susimokėsime ir baudą, kokią mums priteis. Bandysime iš kažkur pasiskolinti ir grąžinsime tuos pinigus valstybei“, – tvirtino R. Girštautas.

Daug metų pradirbęs žemės ūkyje pašnekovas tikino turėjęs tikrai sunkių bėdų, bet visas negandas ištvėrė. Jis sakosi ir dabar pasiruošęs atsilaikyti – esą blogiausiu atveju yra turto.

R. Girštauto vadovaujama žemės ūkio bendrovė dar 11 tūkst. eurų skolinga „Sodrai“. Šioji sutiko, kad įsiskolinimas būtų grąžintas dalimis per ateinančius trejus metus.

Anksčiau aktyviai politikoje reiškęsis R. Girštautas teigia dabar iš jos pasitraukęs. Sužinojęs, kad gresia teisminis ginčas, jis laikinai sustabdė ir savo narystę Lietuvos laisvės sąjungoje (liberalai).