-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio savivaldybės skelbtame architektūrinių idėjų konkurse pasiūlyti du darbai, iš kurių komisija vasario pabaigoje išrinks tą, kuris ir bus įgyvendintas.
Berčiūnai panevėžiečiams visada buvo išskirtinė vieta. Ne veltui tarpukariu jai suteiktas kurorto statusas, čia ilsėdavosi ne tik Panevėžio elitas, atvykdavo poilsiautojų ir iš visos Lietuvos, net užsienio.
Nors Berčiūnų parkas vienintelis iš miesto parkų dar nesulaukė rekonstrukcijos, tai neatbaido panevėžiečių nuo noro ir dabar jame leisti laisvalaikį.
Pasak Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Augusto Makricko, pušynas, Nevėžio upė ir Sanžilės kanalas bei istorinė šios vietos reikšmė parkui suteikia išskirtinumo.
Todėl dar pernai paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas, kviečiant architektus teikti pasiūlymus, kaip šią unikalią vietą, ribojamą Nevėžio upės, Sanžilės kanalo ir geležinkelio bėgių, sutvarkyti, pritaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo aktualijų.
„Panevėžiui tai labai svarbi vieta. Tai paskutinis parkas prie Nevėžio, kuris liko dar netvarkytas. Tai ir simbolinė miesto pradžia, tarsi žali vartai į miestą iš vakarų pusės. Todėl buvo paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas atgaivinti šią rekreacinę erdvę, kuri sustiprintų Panevėžio kaip žaliojo miesto įvaizdį, sukurtų miestiečiams galimybes aktyviau ir sveikiau leisti laisvalaikį“, – kalbėjo A. Makrickas.
Visa parko teritorija užima apie 50 ha. Į jos sutvarkymą planuojama investuoti apie 9 mln. eurų.
Didžiąją šių lėšų dalį sudaro Europos Sąjungos parama.
Konkurse sulaukta dviejų darbų.
A. Makricko teigimu, reikėtų sakyti – net dviejų darbų, mat realybė tokia, kad kraštovaizdžio konkursai visoje Lietuvoje nesulaukia daug dalyvi7, nebent tai centrinė miesto aikštė.
„Pavyzdžiui, net Vilniuje didžiulio parko prie naujojo stadiono sutvarkymo konkursas sulaukė tik dviejų pasiūlymų“, – sako Savivaldybės architektas.
Anot jo, abu darbai iš pažiūros kokybiški, abiejose vizualizacijose yra įdomių pasiūlymų, matyti, kad projektų autoriai tikrai pasistengė, neieškojo lengviausio kelio pasirenkant tipines priemones. „Stengtasi įsigilinti į šios vietos unikalumą ir atskiras jos zonas“, – atkreipė dėmesį A. Makrickas.
Pasak architekto, abiejuose darbuose akcentuojama Kurorto gatvė kaip pagrindinė, sujungianti visą parką, taip pat vienas svarbiausių akcentų – pilkapynas, abiejuose projektuose numatyta prieiga prie vandens telkinių, apžvalgos aikštelės, bažnyčios ir paplūdimio zonos.
„Istoriškai taip susiklostė, kad kurortas buvo skirtas ramiam sveikatinimuisi, poilsiui. Smagu, kad abu darbai stengiasi išlaikyti tą žaliąją kryptį, renkasi natūralias medžiagas. Tai ir panevėžiečių jau pamėgta vieta vasaros maudynėms. Berčiūnų parkas taps vieta ramiems pasivaikščiojimams ir mėgautis gamta, upės vandeniu ir pušyno gaiva“, – mano A. Makrickas.
Panevėžiečiai Dailės galerijoje gali apžiūrėti, kaip siūloma atgaivinti Berčiūnų parką, tačiau laimėtoją rinks komisija, sudaryta iš Savivaldybės atstovų ir architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio specialistų.
Ją sudarys Savivaldybės administracijos direktorė Gintautė Atkočienė, vyriausiasis miesto architektas Saulius Glinskis, vyriausiasis miesto dizaineris Alvydas Narkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narys architektas Gintautas Diržys, kraštovaizdžio architektė Elė Kalvelė. O konkurso recenzentė bus Vaiva Marozienė, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji sodininkė, kraštovaizdžio dizainerė ir projektuotoja.
Pasak A. Makricko, komisija laimėtoją rinks ne pagal tai, ar jiems gražu, ar negražu, o pagal konkurse aiškiai nurodytus kriterijus – projekto kontekstualumą, architektūrinę išraišką, funkcionalumą, racionalumą, įtraukumą, ekonomiškumą bei tvarumą.
Kol komisija neišrenka laimėtojo, tol nėra atplėšiami vokai, tad net nežinoma, kas šiuos darbus pateikė.
„Smagu, kad komisija labai įvairi ir visi savo srities specialistai, o recenzentas puikiai išmano miestų parkų problematiką, gali padėti įvertinti, kurie sprendiniai labiau pasiteisins. Kiek žinau, recenzentė jau šį savaitgalį aplankė Berčiūnų parką ir stebėjosi šios vietos unikalumu“, – kalbėjo A. Makrickas.
Vasario 21-ąją planuojamas komisijos posėdis, kuriame ir bus išrinktas nugalėtojas.
Jau vėliau, kai bus pateikti pirmieji projektiniai pasiūlymai ir su jais supažindinama visuomenė, panevėžiečiai galės teikti savo pastebėjimus ir pasiūlymus, aktyviai išreikšti nuomonę bus kviečiami ateitininkai, kurie šiame parke turi savo vaikų vasaros poilsio stovyklą, gausėjanti vietos gyventojų bendruomenė, taip pat kultūros paveldo atstovai, mat šiame parke – ir labai reikšmingas pilkapynas.
„Pirmiausias darbas – išsirinkti idėją, o jau tuomet prasidės projektavimas ir derinių sprendimai. Nesinori dalinti pažadų, bet tikimės, kad išsirinkus laimėtoją jau šiemet bus galima pradėti projektavimo darbus“, – tikisi Savivaldybės atstovas.
Architekto teigimu, skelbti architektūrinės idėjos konkursą nėra nauja praktika. Ji gyvuoja nuo viduramžių laikų, kai architektai grumdavosi dėl geriausiojo vardo, bet ši praktika tiesiog buvo pamiršta.
Pasikeitus įstatymams, atsirado galimybė laimėtojus rinkti ne tik pagal mažiausią kainą, bet ir kokybę, tai leidžia sulaukti gerų ir kokybiškų darbų.
A. Makricko žiniomis, Panevėžys ir Vilnius yra daugiausia architektūrinių konkursų skelbiantys miestai.
„Rengiant tokį atvirą architektūrinį konkursą darbai būna žymiai geresni, nei renkant pagal mažiausios kainos kriterijų. Laisvės aikštė, „Stasys Museum“, „Pragiedrulių“ sodyba, Senvagė, Skaistakalnis – visus šiuos ir daugybę kitų projektų įgyvendinome geriausią idėją išrinkę iš pateiktų architektūrinės idėjos konkursams. Ne veltui šie darbai yra pelnę ne tik vietinius, bet ir tarptautinius apdovanojimus“, – pasidžiaugė A. Makrickas.
Maždaug aštuonis kilometrus nuo miesto centro nutolęs Berčiūnų miško parkas unikalus ne tik savo kraštovaizdžiu, bet ir kultūros paveldo objektais.
Išskirtinumo jam suteikia 1997-aisiais pašventinta modernistinio dizaino Lietuvos kankinių bažnyčia prie Sanžilės kanalo.
Pušyne, į šiaurės rytus nuo Nevėžio dešinio kranto stūkso į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktas Berčiūnų pilkapynas, vadinamas Švedkapiais. Jame išlikę 73 pilkapiai arba jų dalys –palaidojimo vietos. Per šio pilkapyno tyrimus iš suardytų kapų surinkti III–VII amžių siekiantys radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune ir Panevėžio kraštotyros muziejuje. Įspūdingas ir Sanžilės kanalo krantas su senuoju geležinkelio tiltu, išskirtinis parko akcentas – vingiuoto Nevėžio slėnis.
Berčiūnai tarpukariu garsėjo kaip populiarus kurortinis miestelis, kuriame mėgo poilsiauti tuometės įžymybės, miesto inteligentai turėjo vilas. Visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė vasaromis čia nuomodavosi patalpas ir leisdavo laiką po pušimis, išdidžiai sėdėdama savo krėsle. Berčiūnuose poilsiaudavo ir poetė Salomėja Nėris su vyru Bernardu Buču. 1933 metais vieną prabangiausių kurorto vilų Berčiūnuose įsigijo Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Šiuo turtu jis naudojosi tik kelerius metus – 1938 metų balandį vasarnamį, įkainotą 20 tūkst. litų, pardavė Panevėžio vyskupijai. Jai vilos reikėjo tam, kad čia galėtų taisyti sveikatą sergantys kunigai.
Berčiūnuose vasarnamius turėjo daugelio Panevėžio miesto organizacijų ir įstaigų atstovai.
Būta planų kurorte įrengti baseiną, nes Sanžilės upės maudyklose poilsiautojai nebetilpdavo.
Į Berčiūnus iš Panevėžio kursuodavo traukinys. Bilietas suaugusiesiems į vieną pusę kainavo 40 centų, o vaikams – 21 centas. O atvažiuoti iki Berčiūnų autobusu atsieidavo 4 litus.
Kurorte netrūkdavo linksmybių, būdavo rengiami šokiai, grodavo orkestras. 1939-ųjų vasarą atidarytas kurhauzas su poilsio namais, šokių aikštele ir bufetu. Jame veikė 10 vietų viešbutis. Tvarką kurorte saugodavo patruliuojantys policininkai.
Komentarai
-
- Aukštaitis
- 08:18 2025.02.11
Rodyti visus komentarus (1)Įdomu, kada analogiškas konkursas bus paskelbtas Panevėžio rajono savivaldybės Kaizerio (Staniūnų) miškelio takų sutvarkymui ? O gal už tuos ištrupėjusio asfalto keliukus atsakingi Aukštaitijos Vandenys ?