-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Jeigu visgi atsiskaitoma banknotais ir monetomis, būtina kuo dažniau plautis rankas, neliesti veido neplautomis rankomis. Tokiu atveju, kai atsiskaitant tenka rankiniu būdu suvesti PIN kodus, taip pat būtina iškart atsakingai pasirūpinti rankų higiena“, – teigiama SAM išplatintame pranešime.
Vengti atsiskaitymo grynaisiais pinigais sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rekomendavo dar šeštadienį per spaudos konferenciją, tačiau vėliau Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos banko išplatintame pranešime teigta, jog „nėra įrodymų, kad koronavirusas plistų per euro banknotus. (…) Žmonės toliau gali laisvai atsiskaitinėti grynaisiais pinigais“.
„Tai yra atnaujintos SAM ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos bei patarimai gyventojams. Visuomenės sveikatos specialistai įžvelgia riziką – ji nedidelė, bet yra – todėl teikiame atnaujintas ir patikslintas rekomendacijas, nes turime atkreipti žmonių dėmesį, įspėti, kad jie žinotų ir galėtų patys nuspręsti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
„Be to, yra užklausų ir skambučių iš žmonių būtent tokiais klausimais, jie domisi. Keičiantis situacijai, gali būti, kad ir kitos rekomendacijos bus atnaujinamos“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos, dabartinės rekomendacijos teikiamos, atsižvelgiant į tai, kad lieka teorinė viruso perdavimo tikimybė per pinigus – banknotais ir monetomis žmonės keičiasi labai greitai, jie perduodami iš rankų į rankas, be to, tėvai duoda jų vaikams.
Imtis tokių prevencinių priemonių ministerija taip pat rekomenduoja todėl, kad duomenų apie šio viruso gyvavimo aplinkoje laiką kol kas trūksta.
„Nors užkrečiamųjų ligų plitimo atvejų naudojant grynuosius nėra nustatyta, banknotai ir monetos yra vieni iš labiausiai užterštų daiktų. Mokslininkai yra nustatę, kad pinigų paviršiuje galima aptikti įvairių bakterijų ir virusų, kurios platinamos per rankas“, – rašoma pranešime.
Anot ministerijos, šiuo metu žinoma, kad pagrindinis būdas, kuriuo žmogus gali užsikrėsti koronavirusu yra oro lašelinis, kai sergantis žmogus virusą kitam perduoda kosėdamas, čiaudėdamas. Iki šiol mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, kiek laiko šis koronavirusas išlieka gyvybingas aplinkoje.
Kaip teigia SAM, koronavirusų šeimai priklausantys virusai ant aplinkos daiktų gali išgyventi pakankamai ilgai – iki devynių dienų, tačiau kol kas duomenų apie naujojo koronaviruso (COVID-19) atsparumą aplinkai mokslininkai nėra pateikę.
Iš viso Lietuvoje atliktas 201 tyrimas dėl koronaviruso. Nustatytas vienintelis infekcijos atvejis Šiauliuose iš Italijos grįžusiai moteriai.
Pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 91,3 tūkst. COVID-19 atvejų, mirė per 3,1 tūkst. žmonių, maždaug 48 tūkst. pasveiko.
