Katinų gyventojams jau dėliojant, kur apgyvendins ir kaip pamaitins gyvybės kaimui įpūsiančią 200 miškininkų minią, Aplinkos ministerijos pažadus gaivinti regionus sujaukė VMU valdybos narys. V. Bulaičio nuotr.

Dėl Katinų – audra valdžios viršūnėse

Dėl Katinų – audra valdžios viršūnėse

Regionų gaivinimą prioritetu iškėlusiai Aplinkos ministerijai tarsi šlapiu skuduru užvožė vietos urėdijų gūžtai ieškanti Valstybinės miškų urėdijos (VMU) valdyba.

Kol ministras su viceministrais tarptautinės Žemės dienos proga važinėja po šalies mokyklas ir veda mokinukams pamokas, Panevėžio rajono savivaldybės vadovybė prakaituoja iš netikėtumo. VMU valdybos nariams be užuolankų pareiškus, kad įstaigos centrinei būstinei vietos dairosi tarp Vilniaus ir Kauno, nuo Panevėžio per 15-iolika kilometrų nutolusiems Katinams iš rankų slysta aukso kiaušinis.

Praėjusią vasarą žinią apie Aplinkos ministerijos planą Panevėžio rajone, Katinuose, įkurti visos Lietuvos miškų smegenis VMU vietiniai sutiko taip, tarsi būtų laimėję loterijoje. Katinų žmonėms jau dėliojant, kur apgyvendins ir kaip pamaitins gyvybės kaimui įpūsiančią 200 naujokų minią, ministerijos pažadus gaivinti regionus vos keliais žodžiais sujaukė VMU valdybos nariai.

Argumentai prieš Katinus

Nepriklausomas VMU valdybos narys, buvęs pirmininkas Gediminas Jasinevičius teigia, kad įmonė analizuoja visus galimus variantus, tarp jų ir Katinų kaimo. Visgi jis turi aibę argumentų, kodėl šis kaimas urėdijų centrui nebūtų tinkamas.

„Suprantu regioninę politiką, bet manome, kad dėl darbuotojų potencialo centrinė VMU būstinė turėtų būti arčiau Kauno ar Vilniaus. Jeigu urėdijos darbuotojams reikėtų kasdien važinėti toli į darbą arba persikelti į tolimesnę nuo Vilniaus ar Kauno vietą, tai galėtų turėti įvairių pasekmių“, – „Sekundei“ tvirtino valdybos narys.

Anot jo, tokie atstumai pareikalautų nemažų pinigų, jei darbuotojams kelionės išlaidas apmokėti VMU. Be to, G. Jasinevičiaus teigimu, pakeliui į darbą ir iš jo žmonės sugaištų daug laiko, kasdien kelyje rizikuotų savo saugumu. Maža to, jis sako esąs susirūpinęs ir dėl klimato kaitos, į aplinką pateksiančių transporto teršalų.

„Istoriškai susiklostę, kad miškininkų profesijos žmonių potencialas telkėsi dviejuose didžiuosiuose miestuose. Kaune veikia miškininkus rengiantis universitetas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Vilniuje visada buvo Generalinė miškų urėdija. O naujos įmonės tikslas ir yra pritraukti kuo daugiau talentingų specialistų“, – didmiesčiams palankius argumentus vardija G. Jasinevičius.

Sprendimas, kur įsikurs VMU centrinė būstinė, turės būti priimtas iki šių metų pabaigos. Nors Aplinkos ministerijos vadovybė daug kartų yra išsakiusi poziciją, kad ją matanti tik Panevėžio rajone, Katinuose, pasak G. Jasinevičiaus, paskutinis žodis priklausys ne jai, o pačiai VMU.

Į rajono Savivaldybę prisikviestas viceministras M. Norbutas merui P. Žaguniui dievagojosi Katinus ir toliau turint ministerijos palaikymą. V. Bulaičio nuotr.

Įnamiai nebereikalingi

Kad patikėjęs Aplinkos ministerijos pažadais sulaukti Katinuose VMU centrinės būstinės Panevėžio rajonas negali likti ramus, jau prieš trejetą mėnesių įspėjo Kauno miškininkai.

Juos vienijanti sąjunga karštai buvo nusiteikusi įrodyti, kad urėdijų centrui tinkamiausia vieta A. Stulginskio universitetas Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius yra ir to paties universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Jis tvirtino miškininkus vieningai palaikant idėją visos šalies urėdijų lopšį įkurdinti po tuštėjančio ir savo patalpų nebeužpildančio universiteto stogu.

Vis dėlto dabar, pripažįsta E. Bartkevičius, situacija iš esmės pasikeitusi. Seimui priėmus sprendimą sujungti Vytauto Didžiojo ir A. Stulginskio universitetus, pastarajam įnamiai nebereikalingi.

Tą patvirtino ir A. Stulginskio universiteto prorektorius doc. dr. Vidmantas Butkus.

„Numatyta, kad pas mus, į Akademijos miestelį, atkelia porą fakultetų, tai yra apie 1000 studentų. Apie laisvų patalpų suteikimą VMU būstinei mes net nesvarstome, nes tokių galimybių nematome. Institucijai su 200-ais darbuotojų reikalingi nemaži plotai, kabinetai. Nemanau, kad dabar galėtume kažką jai surasti“, – pripažino prof. V. Butkus.

Rodo į Suomiją

Nepaisant VMU valdybos nario kalbų, Aplinkos ministerija Panevėžio rajonui bando suteikti viltį, kad niekas dar neprarasta – galutinai dėl Katinų nėra nuspręsta.

Esą išlieka politinė valia, kad reikia stiprinti regionus ir papildomai juos stimuliuoti per valstybines įmones.

„Ministerijos pagrindinis siekis, kad įmonė nebūtų įkurta Vilniuje ar šalia jo“, – „Sekundei“ patvirtino viceministras Martynas Norbutas.

VMU valdybos nario G. Jasinevičiaus poziciją, palankią sostinei bei Kaunui, viceministras pavadino keistoka.

Uždarytos Katinų mokyklos pastatą jau nuo sausio pagal panaudą rajono Savivaldybė turėjo perleisti Aplinkos ministerijai, tačiau valdžia rankų vis dar nesukirtusi. V. Bulaičio nuotr.

G. Jasinevičius pats darbuojasi Europos miškų institute, veikiančiame nedideliame Joensū mieste Suomijos šiaurėje. Ten pat įkurtas ir vienas didžiausių Suomijos universitetų.

„Tai yra ne atsitiktiniai, o sąmoningi sprendimai, siekiant Suomijos regionus išlaikyti gyvybingus. Ir universitetas, ir Europos miškų institutas galėtų būti įsikūrę kad ir sostinėje, bet sąmoningai stengiamasi ekspertus ir jaunus žmones pritraukti į regionus, ypač šiaurę, kur gyventojų mažiau“, – teigė M. Norbutas.

Dabar tuo pačiu keliu bando eiti ir Lietuva. Viceministro teigimu, Aplinkos ministerija suvokia, kad viena iš priemonių sulaikyti žmones regionuose – čia perkelti valstybines institucijas, įmones ar jų filialus.

„Tai yra užsienio šalyse jau pasiteisinęs būdas“, – sako M. Norbutas.

Nors galutinį sprendimą dėl vietos VMU būstinei priims ne ministerija, anot viceministro, „mažų mažiausiai būtina nagrinėti ministerijos pasiūlytą Katinų variantą“.

Pasak M. Norbuto, šis kaimas buvo pasirinktas dėl patogaus susisiekimo. Nuo Panevėžio Katinai nutolę per keliolika kilometrų, o iki Vilniaus ar Kauno – maždaug valanda kelio. Ministerijos palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir jau turimi pajėgumai.

„Panevėžio urėdija yra viena stipriausių Lietuvoje, turi labai profesionalią komandą. Ministerijos pozicija tokia, kad svarbu kurtis ten, kur jau veikia stipri bazė“, – yra teigęs M. Norbutas.

Kiek atsieitų nebeveikiančios, bet ir neapleistos buvusios mokyklos patalpas pritaikyti į ją suvažiuosiantiems 200-ams žmonių dirbti, palikta suskaičiuoti pačiai VMU.

Bijo likti suvedžioti

Iš VMU valdybos plaukiantys Katinus bauginantys signalai turėtų kelti kraujo spaudimą Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui.

Vakar į Panevėžio „Minties“ gimnaziją Žemės dienos proga pamokų vesti atvažiavusį M. Norbutą meras prisikvietė ir į rajono Savivaldybę. Viceministras rajono vadovui dievagojosi Katinus turint ministerijos palaikymą.

Jei urėdijų centras išslys iš Katinų kaimo, rajonas jausis suvedžiotas. Dar pernai vasarą Aplinkos ministerija kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę prašydama jai pagal panaudos sutartį perduoti buvusios mokyklos pastatą VMU veiklai vykdyti.

Rajono Taryba nubalsavo pagal panaudą jau nuo šių metų sausio 1-osios ministerijai atiduoti tuščią mokyklą Katinuose.

Nors jau trečias mėnuo, kai pastatą savo rankose turėjo laikyti ministerija, jis vis dar rajono Savivaldybės žinioje. Mat panaudos sutartis iki šiol nėra pasirašyta.

„Jokių abejonių, atšaukimų, paneigimų negavome. Aš juk turėsiu kažkaip paaiškinti Tarybai, kad mūsų sprendimas nulinis, Aplinkos ministerija jo neįvertino“, – teigė P. Žagunis.

Merą stebina, kad nors Vyriausybė kreipia gaires į regionų stiprinimą, Panevėžio rajonui reikšmingas sprendimas priklausys ne jai, o VMU.

„Jei VMU būstinę iškels į Kauną, antrą pagal dydį Lietuvos miestą, labai jau pastiprins regioną“, – ironizuoja P. Žagunis.

 

 

Komentarai

  • įdomu, kas nugalės, KGBistai ir vagys, ar Lietuvos žmonės

  • Projektas Naujieji Vasiukai pavojuje.Nezinau kieno galvoje kilo planas perkelti ministerija i uzkampi.Bet tai durnas planas.

  • Durnesnio sprendimo negali būti?

  • O kodėl galvoja, kad tik didmiestyje yra potencialių darbuotojų. Ar ne iš tos provincijos visi ten apsigyvenę?

  • Gal užteks vienos nesąmonės, kad Druskininkiečiai bus priversti važinėti į ištuštėjusią ir nugyventą buvusią Veisiejų urėdiją.

    • Druskininkų urėdijos pastatus ore paims verslas ir darbo vietas druskininkiečiams sukurs. Kurorte atlikę pastatai tuoj pat ras naujus savininkus. O Veisiejuose regiono centrui vieta puiki. Ir nereikia sakyti, kad Veisiejų urėdija nugyventa. Čia kalba ne argumentai, o įžeistos druskininkiečių ambicijos, nes jų Seimo narė prižadėjo aukso kalnus. Veisiejuose puiki vieta laikyti sunkiąją miškų ūkio techniką, priešingai nei Druskininkuose, po kurortą varinėti medvežes ar medkirtes. Likusiems urėdijoje dirbti druskininkiečiams nuvažiuot į Veisiejus vieni niekai. Centrą įkurti Veisiejuose – puikus sprendimas.

    • Atsakyti
  • Regionai regionais, bet tai tikrai buvo beprotiškas planas. Net ir durnam turėtų būti aišku, kad iš Vilniaus specialistai nesikels gyventi į kažkokį kaimą. O kiekvieną dieną važinėti kelias dešimtis kilometrų į darbą – menkas malonumas. Ypač žiemą tai pasijaučia. Tas Norbutas tai grynas Ostapas Benderis su savo Naujaisiais Vasiukais.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų