Dėl karantininio alkoholizmo – antplūdis psichiatrų kabinetuose

Dėl karantininio alkoholizmo – antplūdis psichiatrų kabinetuose

 

Per karantiną uždarius barus ir kavines, lietuviai, regis, nepradėjo mažiau gerti. Nors Statistikos departamentas dar analizuoja praėjusių metų duomenis, prekybos tinklai skelbia matantys išaugusį svaigiųjų gėrimų pardavimą. Į valstybės biudžetą pernai surinkta per 12 proc. daugiau akcizo iš tokios prekybos. Dėl to nesidžiaugia psichiatrai. Jiems tenka atremti alkoholio sukeltų psichozių ištiktų klientų antplūdį.

Respublikinė Panevėžio ligoninė neveda statistikos, kiek į jos priimamąjį patenka alkoholiu apsinuodijusių pacientų. Tačiau šios įstaigos atstovo komunikacijai Vytauto Riaubiškio teigimu, tokių ligonių nuo karantino pradžios priimta akivaizdžiai daugiau.

Dėl to darbo padaugėjo ir ligoninės Psichiatrijos skyriaus medikams. Pasak skyriaus vedėjo Virginijaus Diktano, įvedus pandemijos apribojimus, itin padaugėjo alkoholio sukeltų psichozių.

Pastaroji liga atsiranda, kai staiga nutraukiamas arba sumažinamas iki tol ilgai besitęsęs alkoholinių gėrimų vartojimas. Psichozės ištiktas žmogus mato haliucinacijas, girdi nesamus garsus. Paprastai tokius ligonius į ligoninę jau atgabena policija.

„Sunku pasakyti, kodėl padaugėjo alkoholio sukeltų psichozių. Dar baisiau būna, kai tokias ligas sukelia ir kartu vartojami narkotikai. Mūsų darbas numalšinti pačią psichozę, ji gali būti ir trumpalaikė, ir ilgalaikė, ir sunkesnė, ir lengvesnė. Tačiau paskui vis tiek lieka pasekmės – priklausomybė, o ją gydytis ar ne, jau paties žmogaus pasirinkimas“, – sako V. Diktanas.

Baras namie

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad šio tinklo parduotuvėse alkoholinių gėrimų prekyba per praėjusius metus buvo 5 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedidelis šuolis, tačiau smarkiai ūgtelėjo lietuviams neįprastų gėrimų pardavimai.

Antai net 71 proc. daugiau 2020-aisiais nupirkta džino, per pusę daugiau – romo, penktadaliu – tekilos. Pardavėjai tokius pokyčius sieja su karantino metu uždarytais barais, kavinėmis ir restoranais.

Tai liudija net 32 proc. išaugęs kokteiliams gaminti naudojamų vaisvandenių pirkimas, o ypač didesnis toniko, sodos vandens ir kitų panašių gėrimų pardavimas.

„Kai kavinės uždarytos, žmonės, matyt, tapo patys sau barmenai namuose. Mūsų pastebėjimu, išaugo ir prabangių alkoholinių gėrimų prekyba: gero šampano, vyno, konjako, kurie būdavo vartojami restoranuose“, – teigia V. Budrienė.

Alkoholio prekybai, jos nuomone, įtakos turėjo ir judėjimo apribojimai. Ne paslaptis, kad anksčiau lietuviai pigesniais svaigiaisiais gėrimais apsirūpindavo Latvijos, Lenkijos prekyvietėse.

Panevėžiečiai stabilūs

Padidėjusį svaigiųjų gėrimų pardavimą pastebi ir smulkieji vietiniai prekybininkai.

„Alkoholio parduodame daugiau turbūt uždarytų kavinių sąskaita, bet labai didelių pardavimų šuolių nejaučiame“, – teigia bendrovės „Panevėžio bičiulis“ generalinis direktorius Nerijus Gvazdauskas.

Anot jo, pirkėjai renkasi gana įvairius gėrimus – nuo silpnų iki stipriausių.

„Man atrodo, kad panevėžiečiai alkoholį vartoja jau daug metų gana stabiliai. Jų įpročių labai nekeičia nei buvusio sveikatos apsaugos ministro įvesti prekybos alkoholiu laiko apribojimai, nei karantinas“, – pastebi N. Gvazdauskas.
O parduotuvės „Vasaris“ vadovas, ją valdančios įmonės „Povydė“ direktorius Robertas Pretkelis atkreipė dėmesį, kad panevėžiečiai dažniausiai renkasi alų, nemažai perkama ir vyno.

Visgi, anot R. Pretkelio, didžiausias alkoholinių gėrimų pardavimų šuolis buvo matomas prieš kelerius metus apribojus tokios prekybos laiką. Tuomet įsigaliojus draudimams pirmaisiais mėnesiais panevėžiečiai stropiau pildydavo namų barus, bet paskui, pasak verslininko, žmonės turbūt išmoko planuoti alkoholio atsargas.

Tuštino sandėlius

Prekybos alkoholiu pokyčius pernai pajuto ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jos duomenimis, alkoholio akcizų deklaruotos pajamos pernai augo 12,3 proc. Šios įplaukos į valstybės iždą siekė apie 385 mln. eurų.
Spiritinių gėrimų akcizai pernai padidėjo 16,6 proc., iki 246,702 mln. eurų, vyno – 12,1 proc., iki 45,036 mln. eurų, alaus – 3,1 proc., iki 86,97 mln. eurų, tačiau tarpinių produktų (vermutas, spirituotas vaisių, uogų vynas ir pan.) akcizai sumenko 6,2 proc. – iki 6,88 mln. eurų.

O štai šį sausį, VMI duomenimis, alkoholio akcizo surinkta 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet vasarį – beveik trečdaliu mažiau.

„Pažymėtina, jog VMI pateikiami skaičiai nėra faktiniai alkoholio suvartojimo duomenys. Akcizas VMI yra deklaruojamas tuomet, kai alkoholis yra išvežamas iš didmenos sandėlių į mažmeninę rinką“, – teigė VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė.

Visgi jei iš didmenininkų sandėlių daugiau alkoholio išgabenama į parduotuves, tai rodo išaugusį šios prekės poreikį.

 

Komentarai

  • Taip, taip. Alkoholikai prie ju esanciose parduotuvese pirmi klientai. Alkoholio magnatai is ju pelnosi. Jei sumazejo pardavimu, vadinasi jau namuose pas kazka alkoholio fabrikelis atsirado. Jau Biciulis ir Maxima tai visus imanomus alkoholikus pritraukia.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų