M. Garucko nuotr.

Dėl iškirstų medžių – audra mieste

Dėl iškirstų medžių – audra mieste

Miestuose startavus viešųjų erdvių atnaujinimo projektams, per Lietuvą vilnijanti pasipiktinimo dėl kertamų senų medžių banga užgriuvo ir Panevėžį.

Įkaitino miestą

Rekonstruojamoje Laisvės aikštėje šią savaitę rangovams pradėjus šalinti medžius, kilo ažiotažas, kokio nei želdinių būklę vertinusi docentė dendrologė, nei projekto autoriai veikiausiai nė neprognozavo.

Ant kojų sukelti aplinkosaugininkai, ornitologai, o šiandien Savivaldybės tarybos opozicijos politikai organizuoja piketą. Kirstinus medžius atrinkusi Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė šiandien atvažiuoja į Panevėžį dar kartą paaiškinti situacijos.

Išvalė chaosą

Nors orai atvėso, Aukštaitijos sostinėje karšta kaip niekad. Panevėžiečius įkaitino Laisvės aikštės naujas vaizdas. Prasisukus medkirčiams, antradienį joje virto 25 medžiai: 15 eglių ir dešimt liepų.

Rengiant Laisvės a. atnaujinimo projektą, augmenijos analizę atlikusi Aleksandro Stulginskio universiteto dendrologė doc. dr. L. Straigytė teigia, kad medžius būtinai reikėjo iškirsti dėl jų būklės. Liepos buvo pažeistos ligų, o visoms eglėms grėsė vieną dieną išvirsti iš šaknų, kas su viena tokia jau buvo nutikę prieš keletą metų.

Yra taisyklės, kurių laikantis atliekama medžių inventorizacija ir nustatoma jų būklė. Jei medis jų neatitinka, reikia šalinti, nes toks kelia pavojų. Prastos būklės medžiai nebūtinai turi būti sausuoliai. Medžius gali būti apėmę vidiniai puviniai, kurie plika akimi nematomi“, – teigė doc. dr. L. Straigytė.

Anot jos, visi 25 iškirsti medžiai neatitiko inventorizacijos taisyklių reikalavimų. Be to, pasak dendrologės, Laisvės aikštėje medžiai buvo susodinti chaotiškai, neįvertinus atstumų, dėl ko suvešėję želdiniai vieni kitus gožė.

Tie, kurie dabar piktinasi, turbūt nesimokė apie medžius, o išmanantieji tą sritį tikrai supras, kuris medis serga.“

L. Straigytė

Net miške, kur medžiai sodinami medienai, daromi retinimai, kad jie galėtų gerai augti, o čia juk centrinė miesto aikštė“, – pabrėžė docentė.

Jos teigimu, Laisvės a. tankiai susodinti medžiai darėsi ne tik pavojingi, bet ir trukdė išsiskleisti vieni kitų lajoms. Neretinant ateityje neišvengiamai būtų pradėjęs džiūti ir aikštės pasididžiavimas – masyvus ąžuolas, mat jo lają gožė aplinkui augusios liepos.

Pasak dendrologės, viešosios erdvės reikalauja nuolatinio želdinių atnaujinimo – jose turi augi ir seni, ir vidutinio amžiaus, ir jauni medžiai.

Kaip gali augti jaunas medelis, jei bus pakištas po senųjų lajomis? Jam reikia erdvės, saulės. Netikiu, kad Panevėžiui būtų nereikalingas toks medžių jaunimas. Dabar, kai gaunamas finansavimas aikštės rekonstrukcijai, nesuprantu, kodėl Panevėžiui nesusitvarkyti šios vietos galvojant apie ateitį?“ – kalbėjo doc. dr. L. Straigytė.

Pasak dendrologės, vertingiausi Laisvės aikštėje yra ąžuolai. Jie bus išsaugoti, rekonstrukcijos darbus vykdantys rangovai įpareigoti kuo mažiau pakenkti augimo sąlygoms, šaknų sistemai.

Vertindama prisiima atsakomybę

Kodėl reikia dalį Laisvės aikštės želdinių šalinti, doc. dr. L. Straigytė visuomenei bandė paaiškinti dar pernai vasarą. Tuomet į miesto Savivaldybėje vykusį aikštės rekonstrukcijos viešinimą susirinkę panevėžiečiai, daugiausia vietos politikai, išvydę želdinių atnaujinimo schemą, dendrologę užvertė priekaištais.

Tuomet visi, kam kilo abejonių dėl numatytų kirsti medžių, turėjo galimybę ne tik tiesiogiai iškvosti docentę dėl tokio vertinimo, bet ir su ja apeiti kiekvieną pasmerktą medį aikštėje. Visgi po šio susitikimo pretenzijos dėl želdinių ateities nutilo.

Doc. dr. L. Straigytė teigia suprantanti jautriai į medžių kirtimą sureagavusius žmones.

Aš ir pati vertindama medžius labai jautriai į juos žiūriu. Jei yra nors menkiausia galimybė išsaugoti, neleidžiu kirsti. Bet aš privalau laikytis taisyklių, negaliu atrinkti pagal tai, patinka man ar ne. Jei vėliau nutiktų kokia nelaimė, atsakomybė tektų vertintojui. Aš negaliu taip rizikuoti. Tie, kurie dabar piktinasi, turbūt nesimokė apie medžius, o išmanantieji tą sritį tikrai supras, kuris medis serga“, – sako docentė.

Nepritartų masiniams kirtimams

Visgi, anot jos, kai kuriais atvejais visuomenės pasipiktinimas pateisinamas. Ji pati prieštarauja masiniams kirtimams, kai neatsižvelgiama į želdinių būklę.

O tokių atvejų Lietuvoje, deja, yra. Žinoma, projektuotojams lengviau, kai atsisakoma visų želdinių, bet visoje Europoje šiuo metu ryški tendencija viešosiose erdvėse palikti kelių kartų medžius. Ekologiniu požiūriu miestui taip daug geriau – kai seni medžiai ateityje susirgs, virs sausuoliais ir turės būti iškirsti, erdvė neliks tuščia – bus suvešėję kiti“, – sako doc. dr. L. Straigytė.

Laisvės a. rekonstrukcijos projekte numatyta mainais už iškirstuosius pasodinti maždaug triskart daugiau medžių ir krūmų. Aikštėje atsiras puošmedis, turkinis lazdynas, kanadinė cūga, magnolija, pupmedis, vyšnios, uoginė obelis, hamamelis, šermukšnis, ginkmedis, daugiamečių gėlių ir žolinių augalų (valdšteinijos, pachisandros, gebenės, epimedžiai ir kt.), pievų ir miškų, reprezentaciniai gėlynai.

Triukšmą sukėlęs Laisvės aikštės želdinių praretinimas galėjo praeiti kur kas ramiau, jei būtų vykdytas kitu laiku – neabejoja neseniai į vicemero kėdę sėdęs aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Skausminga emociškai

Triukšmą sukėlęs Laisvės aikštės želdinių praretinimas galėjo praeiti kur kas ramiau, jei būtų vykdytas kitu laiku – neabejoja neseniai į vicemero kėdę sėdęs aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas.

Dabar yra pats netinkamiausias moraliniu požiūriu laikas, kai medžiai patys žaliausi ir gražiausi. Kai pats mačiau juos supjaustytus, atrodė tikrai baisiai. Nors teisės aktai nereglamentuoja, kada mieste medžius pjauti, geriausia tą būtų buvę padaryti pavasarį, kai dar nesužaliavę, arba rudenį, kai numetę lapus. Bet ir šiuo metu pjaunant jokio įstatymo pažeidimo nepadaryta“, – pripažino V. Jakštas.

Visgi paankstinti ar pavėlinti kirtimą, anot vicemero, neleido svarios aplinkybės. Sutartį dėl aikštės rekonstrukcijos su viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju – Panevėžio statybos trestu – Savivaldybė pasirašė tik kovo pabaigoje, o laukti, kol želdiniai numes lapus, pasak V. Jakšto, neleidžia projekto terminai.

Nurodė iškelti inkilą

Visgi ornitologai teigia esantys pasibaisėję tuo, ką pamatė jiems panevėžiečių atsiųstose nuotraukose. Juose matyti prie iškirstų medžių stypsantys paukščiai ir jų jaunikliai. Pasipiktinusios bendruomenės elektroniniai laiškai užplūdo ir Savivaldybės vadovus.

Draugijos vadovas patvirtino, jog teisės aktuose iš tiesų nėra apibrėžta, kada miestuose leidžiama kirsti medžius. O tai reiškia, kad įstatymas tą leidžia daryti ištisus metus. Tik ūkiniuose miškuose kirtimai turi būti stabdomi nuo balandžio 1 dienos iki birželio 15 dienos.

Tokiu metu kirsdama medžius Savivaldybė įstatymo nepažeidžia, bet gamtos požiūriu tai neetiška. Iškirstuose medžiuose perėjusių paukščių jaunikliai pasmerkti žūti“, – teigė L. Raudonikis.

Panevėžio vicemeras V. Jakštas tvirtina, jog išduodama leidimą kirsti, Savivaldybė rangovui nurodžiusi iškelti viename iš medžių buvusį inkilą. Visgi vienoje praeivių darytoje nuotraukoje užfiksuotas inkilas, gulintis ant žemės.

Aplinkosaugininkai aiškinsis, ar jame buvo apsigyvenę paukščiai, ar nufotografuoti paukščiai buvo dar neskraidantys, ar rangovas, vykdęs kirtimus, įvertino visas aplinkybes“, – teigė vicemeras.

Laisvės aikštei su prieigomis kompleksiškai tvarkyti Panevėžio miesto savivaldybė gavo per 2,3 mln. Eur ES ir valstybės lėšų. Projektas įtrauks ir Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos g. atkarpas, P. Plechavičiaus skverą. Bendra projekto vertė, įskaičiavus ir Savivaldybės indėlį, siekia 6 mln. Eur.

Dabar svarbiausioje Panevėžio aikštėje yra nenaudojamų patalpų. Tai gal padarykime ją kitokią, kad gyvenimas vyktų centre? Kai aikštė taps prestižine, logiška, kad joje padidės žmonių srautai, gal ims kurtis ir žinomų prekinių vardų filialai“, – pabrėžė V. Jakštas.

Komentarai

  • gyvyus medzius kerta vietoj ju plastamsinius suoliukus sustatis uz milijonus euru.

    • Atsakyti
    • Projekta bent matei??

  • Kas atsakingas už savivaldybės taip neatsakingai mėtomas lėšas. Dabar laisvės aikštė, Kalėdų eglei, žmonių interesai paminti po kojomis, iš savivaldybės frazė pinigų nėra.

  • Iškirsti normalius medžius ir jų vietoje sodinti krūmokšnius, p.Jakštas aiškina, kad klimato šilimas reikalauja kitų veislių medžių, tai gal galima iš karto palmes sodinti ir piranijų į fontaną paleisti?

  • Ar garbieji valdininkai iš 3 savivaldybės aukšto, mato kas vyksta Laisvės aikštėje karštą dieną, kiek miestelėnų leidžia laiką aikštėje po medžių pavėsiu, žaidžia vaikai ir motinos migdo mažylius,,,, tai dabar bus šiuolaikiška plynė su krūmeliais….

    • Atsakyti
    • Kam valdininkams dairytis pro langus jei jie gali megautis kondicionieriu vesa savo kabinetuose ir automobiliuose. Paziurekite ka pridirbo Nemuno gatves atkarpoje kur nutiese dviraciu taka. Nukase zemes nuo medziu ir isveze. Nuogos saknys styro be to dar siaubingai ispjaustyti, po poros metu tie medziai parades nykti. Stotelese ne tik nebeliko kur nuo saules pasislepti po medziais bet ir buvo pasalintos pavesines. Bet valdziazmogiai gi nesi naudoja viesuoju transport jiems tai neaktualu.

  • Pažiūrėkit tarybos posėdį. Specialistai dendrologai kalba apie tuos medžius. Tai kas turi daugiau žinių apie medžių būklę? Norit būt ir dendrologai, ir kelininkai, ir mokytojai, ir chirurgai. Neatrodo juokingai?

    • Jei ta dendrologe butu buvus pasamdyta ne tu kurie siekia isisivinti milijonus galbut isvados butu buvusios visai kitokios. Muzika uzsako tie kas moka.

      • Atsakyti
    • nepasirasysim

  • leliukas, umbrasiene ir dabar jau umbrasiene vel tyles, specialistai mat atsirado… KLOUNAI. Gaila dendrologes, kad sitos personos abejoja jos kompetencija.

    • ir dabar jau grigiene*

  • Nereikia sekti pasaku… Dvi liepos tikrai buvo pazeistos, dar keleta medziu gal but ir reikejo nupjauti praretinimui. Bet visa kita paprasciausias miesto plauciu naikinimas atlaivinant vieta Europiniu milijonu isisavinimui. Zmones ne akli, mate ir fotografavo pjaustomus ir kuo skubiau stengimus isgabenti visiskai sveikus medziu kamienus. Juokingiausia kad ta pazeista liepa link Miltinio teatro like palike ilgiausiai nes norejo pavaizduoti kas medzius tikrai reikejo salinti. Siandien ponas pikete aiskino kad auksciausi naujai pasodinti medziai bus sermuksniai. Sie dabar sodinami teuzauga 2-3 metru aukscio ir formuoja apie metro laja. Tai apie koki pavesi ir prieglobsti pauksteliams galima kalbeti? Visa kita krumoksniai, zolynai ir geles. Beje ar pastebejote, kad projekte nuo savivaldybe puses mazdaug iki viduri aikstes numatytas tik vienas miniatiurinis medelis? Argi ne pirma buvo paruostas projektas o paskui kazkaip pagal to projekto brezinius susirgo medziai?

    • pavėsis praeiviams labai svarbus ypač karštą vasaros dieną. Kodėl negali sodinti didelių medžių? Ne krūmokšnių?

      • projekte yra nupaišyta medžiaginė pavėsinė viduryje aikštės -pastovėsite po ja ir bus pavėsis. Nėra ko sėdėti po savivaldybės langais.

  • Džiaukitės miestelėnai.Turite taidėl to,kad tokius vadus išsirinkote.Per posėdį savivaldybės salėje tie paukščiūkai jiems juoką kėlė.

    • Juoka kelia

      • Atsakyti
  • Idomu, kiek inkileliu ar lasykleliu per savo gyvenima sie komentatoriai yra iskele? Aciu. Kad Pnavezys grazeja, kad parkai jau lankomi, kad sviraciu takai irenginejami.

  • Nelaimingi tatai žmonės, katrie, dar pusryčių nepamatę, suviduriuoja nuo jų… Ir eina piketuot.

    • Atsakyti
  • Taip grazu buvo o kas dabar bus krumynas pavesis pasedet galima sakyt aikste taip jau myrus o dabar tai is vis bus myres o valdininkai ziures pro langa pasistate vitiletoriu ir dziaugsis kiek pinigu praplovem

    • bus naujas fontanas, zaidimu aiksteles, naujos saleles su siuolaiskais stalais bei suolais.. tikrai nebus mirusi. technini projekta ziurek.

  • Šaunuoliai Umbrasienė ir Leliukas, dar jus palaikote Panevėžį, jei ne Jus, tai valdžia visai smegenis išplautų žmonėms, ką ir stengiasi dabar daryti.

    • Tokie žmonės tinkami rėkavimams ir rypavimams. Čia jų kompetencija ir baigiasi

    • Umbrasienė su Leliuku seniai matė tą projektą ir seniai žinojo, kad medžius kirs, o Umbrasas tą projektą dar ir palaimino, taip, kad rėkia jie jau tik dėl reklamos. Kodėl nepiketuoja ir nebaksnoja jie valdžiai kai visame mieste medžiai nukenčia šaligatvius ir gatves tvarkant, kad niekur nedaro medžiams aptvarų remontuojant gatves. Pažiūrėkit kokio baisumo liko medžiai Nemuno gatvėje po remonto- nė vieno sveiko kamieno- visi suskilę, tai aišku greitai juos nupjaus. ? Ko nepiketuoja kai šiukšliadėžes po medžiais pakasa, ko nereikalauja, kad atsodintų Beržų g. nukirstus beržus? Nes jokios politinės naudos nėra- o čia galima pasireklamuoti. Tikros meilės gamtai nėra, tik rėkavimai.

  • Kuo Jūs mus laikote, kas mes nieko nesuprantame,nėra nervų, kai mus už kvailius laiko

    • Atsakyti
  • Dabar kiekvienas piemo ir piemene virto moklininkais irkiekvienas salkalvis daktaru

  • vieną kartą…Nusibodo tas erzelis….Najauki ta aikštė buvo….Ir, jei lieka keli dideli ąžuolai-tai bus puikūs akcentai iš visų aikštės kampų žvelgiant…Pastatys jums miestas nedidelę ledainę, kur pastogėje sėdėsite, sultis gersite ir, ledus kramsnojant, skersapūtė prakaitą pažąstyse išdžiovins….pailsėję galėsite keliauti tolyn arba į baisiąją autobusų stotį, iš kurios dulkančiais vieškeliais lėksite į kaimus-pamiškes, pagires, kur atsigausite paukštelių klausydami ir lapelių šlamėjimo užliūliuoti gal ir posmą kokį per vidurdienio karštymetį nusnūsite, kad pavakary darbingi būtute…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (27)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų