Kai kurie tėvai paduoti prašymo į gimnaziją suskubo nuo ankstaus ryto, o atėjusiesiems apie aštuntą valandą jau teko stovėti lauke. T. Šiaudinio nuotr.

Dėl būsimų gimnazistų kėlėsi ir paryčiais

Dėl būsimų gimnazistų kėlėsi ir paryčiais

Vakar prasidėjęs moksleivių priėmimas į gimnazijas sukėlė ažiotažą. Paduoti prašymus būsimų gimnazistų tėvai skubėjo nuo penktos valandos ryto. Atėjusieji prieš aštuonias išvydo nusidriekusią ilgiausią eilę. Kodėl Švietimo skyriaus specialistai gūžčioja pečiais?

Kantriai laukė

Prieš aštuonias ryto pastato, kuriame įsikūręs Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, pirmame aukšte jau ir uodas vargiai būtų įkišęs nosį. Kad nešaltų lauke, žmonės į vidų įleisti apie septynias.

Susirinkusieji kantriai laukė, kol pradėję dirbti specialistai priims iš jų prašymus, kurioje miesto gimnazijoje nori mokytis atžalos.

Kodėl prieš priėmimo pradžią atėjo tiek žmonių, sunku pasakyti. Vieni nežinojo apie galimybę prašymus siųsti internetu, kitiems gal pritrūko informacijos, tretiems galbūt paprasčiau patiems atvykti.

Pirmoji eilėje stovinti ponia Daiva prisipažino iki skyriaus atėjusi dar penktą ryto. Moteris teigia norėjusi kuo anksčiau sutvarkyti reikalus ir spėti į darbą. Jos manymu, naujoji tvarka geresnė. Panevėžietė tikėjosi, kad jos vaikas pateks į 5-ąją gimnaziją.

„Kam nesimiega, ateina nuo ankstaus ryto, kam miegasi – prašymą atsiunčia elektroniniu būdu. Miego nenorėjau“, – juokavo prieš pusę aštuonių į eilę atsistojęs buvęs Tarybos narys Sigitas Činga.

Jis norėtų, kad atžala lankytų Juozo Miltinio gimnaziją. S. Čingos manymu, naujoji tvarka leis vaikams patekti ten, kur jie nori mokytis. Žinoma, kai kurioms gimnazijoms tai gali būti ne į nauda. Pasak jo, praėjusiais metais J. Balčikonio ir J. Miltinio gimnazijose buvo po šešias klases, 5-ojoje – penkios, o kitose – mažiau.

„Nori nenori po keleto metų turės kurią nors uždaryti“, – S. Činga spėja, kad ateityje galimas ir toks scenarijus.

Ričardas Braška, išvydęs iki lauko nusidriekusią eilę, buvo nusiteikęs gana optimistiškai. Vyras prisipažino, kad tikėjęsis gerokai daugiau žmonių. Jis norėjo, kad atžala mokysis 5-ojoje gimnazijoje.

Pašnekovo manymu, idealiausia būtų galimybė paduoti prašymą internetu, tačiau apie ją tik dabar išgirdęs. R. Braškos nuomone, nauja tvarka leis pasirinkti mokyklą arčiau namų.

„Manau, kad tai – į gera. Juk galima pasirinkti ir pagal gyvenamąją vietą, ir pagal žinių lygį“, – sako jis.

Nors prašymus priėmė aštuoni specialistai, tačiau visus laukiančiuosius jie aptarnavo maždaug per pusantros valandos. Specialistų teigimu, prieš trejetą savaičių prasidėjus pirmokų priėmimui, eilės nebebuvo jau apie pusę devintos ryto, nes buvo atėję gerokai mažiau žmonių.

R. Braška prisipažino tikėjęsis ilgesnės eilės, tad faktas, kad teks stovėti prie lauko durų, jo nesuglumino.

R. Braška prisipažino tikėjęsis ilgesnės eilės, tad faktas, kad teks stovėti prie lauko durų, jo nesuglumino. T. Šiaudinio nuotr.

Labai nustebino

Išvydęs nusidriekusią ilgiausią eilę, Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis kraipė galvą ir teigė negalintis suprasti, kodėl taip yra.

„Netikėta. Palyginti su priėmimu į pirmąsias klases, gerokai daugiau tėvelių. Kodėl taip yra, sudėtinga pasakyti. Kaip tėvas, kaip senelis, dėl pirmokų dar randu paaiškinimą, bet čia – aštuntokai“, – stebisi E. Kuchalskis.

Pasak pavaduotojo, šiemet pakeista priėmimo tvarka padidins galimybę būti priimtiems į norimą mokyklą, todėl prašymų priėmimo laikas nebus toks aktualus kaip anksčiau. Pirma bus priimami prašymai į gimnazijas, o tada pagal poreikį mokykloms bus skiriami klasių komplektai.

Be to, šiemet suvienodintas ir prašymų internetu priėmimo laikas. Anksčiau jis nebuvo nurodomas, o dabar prašymai, gauti internetu, registruojami nuo 8 valandos ryto. Kitaip tariant, atsiųstieji anksčiau, nei nurodyta diena ir laikas, – neregistruojami.

„Tikrai negaliu paaiškinti, kodėl tokia eilė, tuo labiau kad internetu galima registruotis vienodu laiku – visiems nuo 8 valandų. Ir tų vietų tikrai bus“, – E. Kuchalskis svarsto, kodėl suskubo tėvai.

Pasak jo, apie naująją tvarką buvo plačiai informuojama – ir skelbiama, ir aiškinama mokyklose. Siekta, kad tėvai iki kovo ramiai suneštų prašymus. Galiojant dabartinei tvarkai, didesnė tikimybė, kad moksleivis pateks į norimą mokslo įstaigą. Pavyzdžiui, pernai J. Miltinio ir J. Balčikonio gimnazijose buvo po šešis klasių komplektus, 5-ojoje gimnazijoje – penki, „Minties“ ir V. Žemkalnio – po keturis, K. Paltaroko – trys.

Dabar daugiausia klasių komplektų bus šeši. Todėl, kad pastaraisiais metais mokyklos daugiau nei šešių komplektų neturėjo, o ir pačios gimnazijos, pasak E. Kuchalskio, nebuvo suinteresuotos dėl patalpų ir ugdymo proceso organizavimo.

„Jei būtų sumažinta klasių komplektų ar būtų palikta tiek, kiek pernai, tada būtų suprantama, kad laikas daugiau lemia. Dabar laikas aktualesnis pirmokams, o gimnazistams pagrindinis dalykas yra pažymiai. Randu galbūt vieną paaiškinimą. Tie, kurie turi mažesnius balus ir nori būti priimti į tam tikrą gimnaziją, mano, kad, esant kelių mokinių vienodiems rezultatams, viską lems laikas. Šiemet tokių gali būti vienetai, bet ir tuo netikiu“, – sako E. Kuchalskis.

Galimybę patekti į norimą klasę padidina ir faktas, kad iki rugsėjo 1 dienos į klasę bus galima priimti nebe po 27 vaikus, o 30.

Labai tikėtasi, kad daugiau prašymų bus teikiama internetu, bet atrodo, kad žmonėms tiesiog pritrūko informacijos apie jau trečius metus galiojančią tvarką.

S. Činga rado nemažai žmonių, tačiau eilė tirpo gana greitai ir prašymas buvo paduotas kiek po aštuonių.

S. Činga rado nemažai žmonių, tačiau eilė tirpo gana greitai ir prašymas buvo paduotas kiek po aštuonių. T. Šiaudinio nuotr.

Buvo nepatiklūs?

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė sako, kad, preliminariais duomenimis, iki 13.30 valandos gauta apie 430 prašymų, iš jų – apie 130 elektroniniu paštu. Gimnazistų tikimasi sulaukti apie 780–800.

Pirminiais duomenimis, populiariausios gimnazijos lieka tos pačios – J. Balčikonio, 5-oji, J. Miltinio. Tačiau prašymų gauta į visas miesto gimnazijas. Kadangi ne vienoje mokykloje paskelbta gripo epidemija, nemažai prašymų atnešė patys vaikai arba jie atėjo su tėvais.

„Buvo daug tėvų, kurie prašymus išsiuntė internetu ir dar stovėjo eilėje pateikti popierinį variantą“, – specialistė pažymi, kad suaugusieji norėjo apsidrausti.

Pasak L. Matuzevičienės, pavyzdžiai apie masines eiles, stringančias kompiuterines sistemas labai užkrečiantys. Kiek žinoma, visi elektroniniu paštu išsiųsti prašymai niekur neužstrigo ir buvo gauti.

Sulaukta ir nemažai skambučių: tėvai teiravosi, ar prašymas gautas, nors turėjo savo elektroniniame pašte perskaityti pranešimą, kad taip ir yra, bet tiesiog išsiuntė, išėjo į darbą ir nepasitikrino – tą ir patys pripažino.

L. Matuzevičienė tvirtina ne iš vienų tėvelių girdėjusi, kad prašymą norėjo atnešti kuo greičiau, nes priimant bus labai svarbi jo padavimo data ir laikas. Tokios kalbos ją stebina, nes apie prašymų priėmimo tvarką kalbėta ir aiškinta ne kartą.

Specialistės teigimu, gimnazistams daug svarbesnė balų suma, nei prašymo padavimo laikas. Tik tuomet, kai balų suma vienoda, įtakos turi laikas. Tokių atvejų būta ir pernai, ir užpernai, tačiau, pasak L. Matuzevičienės, jų nėra daug. „Suveikė sugedusio telefono taisyklė“, – juokauja ji.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų