Ant sovietmečiu statytos skulptūros laikinai įrengus vaizdo stebėjimo kamerą, „Garso“ gynėjai rado priežasčių piktintis neva naikinama kultūra. P. Židonio nuotr.

Dėl apsaugos akių – neregėtas skandalas

Dėl apsaugos akių – neregėtas skandalas

Aistros dėl kino centro „Garsas“ likimo ir SEMC statybų pasiekė tokią virimo stadiją, kai kiekvienas žingsnis stebimas pro didinamąjį stiklą. Šįkart pro „Garso“ gynėjų akis neprasprūdo statybvietės teritorijoje esanti sovietmečiu statyta Broniaus Vyšniausko skulptūra. Dėl ant jos rankos statybininkų laikinai pakabintos vaizdo kameros kilo neregėtas triukšmas, pasiekęs net Vilnių. Kultūros simbolių niekinimą įžvelgę aktyvistai suskubo pasmerkti tokį statybininkų poelgį. Tačiau net autorines teises ginančios organizacijos LATGA atstovai pripažįsta, kad jeigu ne didžiulis triukšmas dėl „Garso“, kažin ar kas būtų atkreipęs dėmesį į tokias detales.

Šią savaitę Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) sulaukė Panevėžio miesto tarybos narės Gemos Umbrasienės kreipimosi dėl nepagarbos meno kūriniui – ant skulptūros, vaizduojančios merginą, vienos rankos užkabinta kilnojamoji vaizdo kamera. Šiuo metu skulptūra atsidūrusi statybvietės teritorijoje, o ši aptverta, tad prašalaičiams ji nematoma.

Panevėžio valdžios selekciniai ,,gebėjimai“ pasiekė ir meno sritį. O miestui svarbus ir gerbtinas kiekvienas kūrinys ir kiekvienas kūrėjas. SEMC planuose nėra vietos ir B. Vyšniausko skulptūrai“, – savo paskyroje socialiniame tinkle piktinosi G. Umbrasienė.

Susisiekti su pačia politike ir paklausti, ar pati, būdama Tarybos nare, dėl skulptūros kreipėsi į Savivaldybę, nepavyko. Telefonu ji neatsiliepė.

Nustebino kreipimasis

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bagdonienė taip pat nusistebėjo gavusi laišką iš Panevėžio miesto tarybos narės. Kadangi bet kokias pretenzijas dėl kūrinio naudojimo gali reikšti tik jo autorius ar jo teisių paveldėtojai, G. Umbrasienės skundas peradresuotas LATGAI.

Buvo nuostaba, kad Panevėžio tarybos narė kreipėsi pagalbos į mus, nors ta skulptūra priklauso Panevėžio savivaldybei. Konsultavausi su Vilniaus savivaldybe, ji teigia, kad jeigu daikto savininkas yra savivaldybė, tai ji ir privalo visokeriopai pasirūpinti tuo meno kūriniu, kuris yra viešojoje erdvėje“, – teigė E. G. Bagdonienė.

Pirmininkės teigimu, meno kūrinys nėra kažkoks stulpas, ant kurio būtų galima kabinti bet ką. Šiuo atveju skulptūros savininkas yra Savivaldybė, tad ji turi pasirūpinti, kad skulptūra ir liktų meno kūriniu.

Kitas sugalvos čia pakabinti šviesoforą. Galbūt koks chuliganas sumanys skulptūrą kaip nors perdažyti. Arba kažkas ateis ir nupjaus ranką, nes tiesiog nepatinka. Kūrinys turi būti toks, koks buvo sukurtas autoriaus“, – pabrėžė E. G. Bagdonienė.

Konfliktas lygioje vietoje

LATGA Menų skyriaus Vizualiųjų menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė teigė, kad pagal įstatymus tais atvejais, kai kūrinys nėra toks, kokį jį sukūrė autorius, tai galima traktuoti ir kaip autoriaus garbės ir orumo įžeidimą. Tačiau pretenziją gali pareikšti tik pats autorius ar jo teisių paveldėtojai. Šiuo atveju skulptoriaus B. Vyšniausko duktė turėtų atsakyti, ar, jos akimis, tai yra blogai, ar dėl laikinai užkabintos vaizdo kameros jos tėčio garbė ir orumas buvo pažeisti.

Planuoju parašyti ir išsiųsti laišką skulptoriaus dukrai, kaip ji mato šią situaciją. Skirti baudos negalime, nebent jeigu būtų skulptūra pakeista ne laikinai, o visam laikui. Pavyzdžiui, kažkas dar kažką papildomai prilipintų ar prikurtų prie skulptūros. Tuomet būtų galima kreiptis į teismą ir reikalauti moralinės žalos atlyginimo. Bet tai irgi gali atlikti tik paveldėtojai. Kadangi tai buvo laikinai, pakanka, kad vaizdo kameros jau nuimtos ir konfliktas tuo turėtų pasibaigti“, – mano G. Naprušienė.

Skulptūras dengė ir kaukėmis

LATGA atstovės teigimu, jeigu tikrai toje vietoje reikėjo vaizdo kameros, jos pastatymą buvo būtina suderinti su autoriaus teisių paveldėtojais. Žinoma, praktikoje tai pasitaiko retai. Pastaruoju metu ne viename mieste vyko įvairios akcijos, kai ant skulptūrų buvo dedamos vienkartinės medicininės kaukės, siekiant atkreipti dėmesį į pandemijos iššūkius. Tačiau nė vienas skulptūros autorius nesiskundė dėl pažeidžiamų teisių ir orumo, nors tokią teisę turėjo.

Manau, kad šiuo atveju per didinamąjį stiklą žiūrima į statybas. Dalis gyventojų priešinasi toms statyboms, tad bandoma įrodyti, kad daug kas atliekama neteisėtai, blogai. Kitu atveju, jeigu nebūtų visos šios SEMC istorijos, turbūt niekas net nebūtų atkreipę dėmesio“, – mano G. Naprušienė.

Pasak LATGOS atstovės, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad skulptūra dabar atsidūrė statybvietėje, kurią juosia tvora. Kadangi ji nebėra prieinama plačiajai visuomenei, kitaip reikėtų vertinti ir galimą autoriaus garbės ir orumo pažeidimą. Savivaldybė, kaip savininkė, ją gali tiesiog visai nuimti arba uždengti maišais. Nors estetiškai neatrodys patraukliai, bet tikriausiai visi supras, kad tai laikina, siekiant skulptūrą apsaugoti remontų metu.

Jeigu aš nusipirkčiau paveikslą, pasikabinčiau namuose ir ant jo užkabinčiau dar kažką, bet to nematytų niekas, tik aš pati, tai nebūtų traktuojama kaip garbės ir orumo įžeidimas, nes niekas daugiau to ir nemato. Ir šiuo atveju teritorija, kur stovi skulptūra, viešai neprieinama, tad ta „kaltė“ dar labiau sumažėja“, – teigė G. Naprušienė.

Iškelti neplanavo

Garso“ gynėjai puolė dar ir „laidoti“ skulptūrą, piktindamiesi, kad pastačius menų centrą jai niekur nenumatyta vietos. Tačiau SEMC projekto vadovė Vita Bubliauskaitė tvirtina, kad šios skulptūros niekur ir nebuvo numatyta perkelti. Kol kas yra suprojektuotas tik pirmasis SEMC statybos etapas. Jame ta teritorijos dalis, kur stovi tiek daug audrų sukėlusi skulptūra, nebus keičiama. O apie antrąjį plėtros etapą dar per anksti galvoti.

Skulptūros iškėlimo net nebuvo svarstoma. Rangovams ji taip pat bent kol kas netrukdo. Kadangi skulptūra atsidūrė statybvietėje, rangovas, norėdamas užtikrinti saugumą, visoje teritorijoje įrengė stebėjimo kameras. Šis objektas kelia daug aistrų, tad buvo imtasi visų saugumo priemonių“, – teigė V. Bubliauskaitė.

Kilus skandalui dėl ant skulptūros nutupdytos vaizdo kameros, netrukus ji buvo rangovų pašalinta. Anot projekto vadovės, jau artimiausiu metu bus svarstoma, ką daryti ir su skulptūra. Nors jos nebuvo numatyta liesti, tačiau galbūt geresnė išeitis būtų ją laikinai iškelti.

Skulptūra niekam netrukdė ir netrukdo. Bet kadangi ieškoma visokiausių kabliukų, prie kurių būtų galima prikibti, svarstysime ją iškelti ar kažkaip apdengti“, – sakė V. Bubliauskaitė.

Rekonstravo“ ilgapirščiai

Lietuvoje žinomo skulptoriaus B. Vyšniausko skulptūra „Pramonė“ skverelyje prie kino centro „Garsas“ pastatyta 1979 metais. Sovietmečiu Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4 000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę.

Jai pavaizduoti B. Vyšniauskas sukūrė mergaitės skulptūrą su krumpliaračiu rankoje. Atgimimo metais buvo pasiūlymų ją iškelti į Pušaloto ir Nemuno gatvių žiedinę sankryžą, kad savo ištiesta ranka parodytų kelią, kur yra Panevėžio pramonės rajonas.

Nepriklausomybės pradžioje, 1995 m., šią skulptūrą buvo planuojama nugriauti ir jos vietoje pastatyti paminklinį koplytstulpį generolui Jonui Variakojui. Kilus triukšmui, šios idėjos sumanytojams savanoriškos krašto apsaugos kariškiams pasiūlyta paieškoti kitos vietos.

Skulptūra pramonės jau nebesimbolizuoja – metalo vagys nugvelbė krumpliaratį, kurį mergaitė laikė rankoje, tad skulptūra jau nebėra tokia pati, kokią ją sukūrė autorius.

Ant sovietmečiu statytos skulptūros laikinai įrengus vaizdo stebėjimo kamerą, „Garso“ gynėjai rado priežasčių piktintis neva naikinama kultūra. P. Židonio nuotr.

Komentarai

  • Umbrasiene savo paskyroje jau zino,kad „kurybos paveldetojai,parasys pretenzija Panevezio savivaldybei.O jei neparasys???

  • kvieskit veryga, nes per daug berazumiu mieste …o ta

  • tai E,Bogdaniene o ne Bagdoniene straipsnio autoriai,taip sutinku, kad statybininaki nera intelektualinis elitas ir siuo atveju stebejimo kameras nelabai supranta kur galima o kur negalima kabinti, bet ponia umbrasiene ir matosi kad neturi ka veikti, sita kameros pakabinimo pasauline problema buvo galima isspresti per 2 minutes vietoje, bet esme tur but ne problemos sprendimas o pigus kovotoju uz miesto kiltura piaras, na tai sekmes poniai piarintis toliau

  • Labai akivaizdu, kas visgi engė miestą ir miestiečius. Kas stojo prieš bet kokį projektą ir progresą. Pasirodė visu gražumu. Gera žinia, kad tikrai niekas neberinks nei koncervų nei žaliųjų.

    • tikrai jau, ypač žaliųjų, kur tik jie, ten tvarto smarvė…

  • Vagys isisiautėjo.Jau apdailą į garažą pasidėjo.

    • Atsakyti
  • Bogdaniene tikra rakstis miestui,jei nepatinka naujoves,tai varyk is musu miesto i kaima ir ten lodyk sunis…

  • 1. Jei kaba kamera, tai įžeidimas, o jei skulptūrą uždengti maišais- tai jau nebe įžeidimas? Nėra logikos…
    2. Gema paskundė pati save. Vietoje skundo geriau užsiimtų produktyvesniais darbais

Rodyti visus komentarus (8)

Atsakymas į Algis komentarą Atšaukti atsakymą

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų