Deividas Labanavičius: nuolat gyvenimo keliu lydimas skaičiaus 18

Esu jums rašęs, kad rugsėjis – ypatingas mėnuo. Kiekvieną rugsėjį tampu vienais metais brandesnis aš pats, mano santuoka, mano gimtasis miestas Panevėžys. Tik skirtumas mūsų su mylimu miestu tėra amžius ir gimimo dienos skaičius. Panevėžio yra septynetas, o maniškis – 18.

Kiekvieną žmogų gyvenimo keliu lydi skaičiai, kurie tarsi nematomos gijos pina likimo audeklą. Vieni juos vadina sėkmės simboliais, kiti – baimės šešėliais, o man tai – gyvenimo kompasas. Skaičius 18 – lyg ištikimas draugas lydi mane nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos. Gimiau 18 dieną. Su tėvais atsikraustėme į Kniaudiškių mikrorajoną, kuriame dabar kandidatuoju, ir įsikūrėme bute, pažymėtame 18-uoju numeriu. Šis sutapimas buvo tik pradžia ilgos ir įdomios kelionės, lydimos šio skaičiaus.

Vaikystėje lankiau „Diemedžio“ lopšelį-darželį ir tuo metu atrodė, kad pietų miegas – tai pati didžiausia kančia ar net bausmė. Tad puikiai prisimenu, jog pietų miego lovytės buvo sunumeruotos skaičiais, o manoji buvo pažymėta tuo pačiu magiškuoju skaičiumi 18. Netrukus tapau mokyklinuku. Kadangi tuo metu Panevėžio „Šaltinio“ (20-oji) vidurinė mokykla dar buvo nepastatyta, pirmą klasę pradėjau lankyti 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Ir jau tuo metu manęs nebestebino, tačiau klasės mokinių dienyne taip pat buvau aštuonioliktas. Skaičius sekė mane it ištikimas šešėlis, bylodamas apie kažką reikšminga, ko dar negalėjau suprasti.

Baigus mokyklą ir pradėjus studijuoti, susipažinau su būsima žmona. Ir toji pažinties diena buvo gegužės 18-oji. Graži mūsų meilės istorija prasidėjo taip pat nuo šio skaičiaus, tarsi likimo pirštas rodytų kelią, kuriuo turiu eiti. Kai gimė dukros, nors ir ne 18-ąją, jos atsinešė asmens kodus, kuriuose taip pat dominuoja skaičius 18. Lyg šis skaičius būtų mūsų šeimos herbas, perduodamas iš kartos į kartą.

Šiandien 18 yra ne tik skaičius – tai mano tapatybės dalis. Jis puikuojasi ant mano automobilio numerio, ant Seimo ir Panevėžio krepšinio komandų marškinėlių. Šįkart tai jau ne atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kuris tapo mano gyvenimo palydovu. Tad nenuostabu, kad ir į Seimo rinkimus žengiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše būdamas 18-as. Galbūt tai bus dar viena istorija, kurią galėsiu pridėti prie savo gyvenimo mozaikos, kurioje kiekviena detalė pažymėta mistiškuoju 18.

Tad koks tavo likimo skaičius, mano švenčiantis Panevėžy? Galbūt 521? Tai parodys laikas, o dabar su gimtadieniu mus visus, mieli panevėžiečiai!