-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jomis, pasak vietinių, nulietas ir kelias iki jos.
Gyventojams ypač pikta, kad dvoko šaltinis atsirado gerovės valstybės siekius propaguojančioje Lietuvoje, nes srutų talpykla įrengta turint visus reikiamus leidimus.
Nesuprasdama, kaip valstybė leidžia tokias dvoką įteisinančias statybas, Panevėžio rajono savivaldybė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę reikalaudama ginti žmonių interesus keičiant ar papildant teisės aktus.
Atsakymo toks rajono valdžios reikalavimas nesulaukė.
Apie tai, kad Daukniūnuose, už 450 m nuo artimiausios sodybos, statoma mėšlidė, į kurią bus vežamas šalutinis gyvulininkystės produktas, vietos žmonės sužinojo artinantis Kalėdoms.
Sunerimta pamačius dirbančią statybų techniką. Išsiaiškinę, kad Berčiūnų žemės ūkio bendrovė stato srutų talpyklą, kreipėsi į šios vadovybę paaiškinimo.
„Tuomet išgirdome, kad statyboms visi reikiami leidimai gauti, – mena Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičienė. – Mus patikino, kad lagūnoje bus kaupiama aplinkai draugiška medžiaga digestatas ir blogo kvapo jis neskleis.“
Bendruomenės vadovė neslepia, kad tąkart niekas šiuo pažadu nepatikėjęs. Dabar, kai mašinos su esą neaiškiu turiniu važiuoja į Daukniūnus ir jį išpila, bloga nuojauta pasitvirtino.
„Mes nė nežinome, ką pila į tą lagūną ir kokia tikroji digestato sandara. Be aišku, kad tai, kas išpilama, skleidžia dvoką, – sako R. Matuzevičienė. – Dvokas sklinda jau dabar, kai oras dar neįšilęs. O kas bus, kai ateis tikrasis pavasaris arba kai sulauksime vasaros karščių?“
Daukniūniškiams pavasario grožį temdo iš neseniai pastatytos srutų talpyklos sklindantis dvokas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Daukniūnietė teigia, jog su Berčiūnų žemės ūkio bendrovės viena iš vadovių dėl srutų duobės kalbėtasi dar žiemą. Pokalbio esą nebūta geranoriško – sužinota tik tiek, kad statybos leidimai gauti ir kad jokios teisės normos nepažeistos.
„Prašėme tą lagūną bent uždengti – kad sklistų kuo mažiau dvoko. Gavome atsakymą, jog bus ieškoma tokios galimybės“, – sako R. Matuzevičienė.
„Nebežinodami, ką daryti, kad apsisaugotume nuo smarvės, surinkę šimtus parašų kreipėmės į Panevėžio rajono savivaldybę. Be to, rašėme aplinkosaugos specialistams, statybų inspekcijai. Iš pastarųjų atėjo atsakymai, kad leidimai statyti šią lagūną išduoti laikantis teisės normų. Kiek žinau, Savivaldybė ėmėsi žygių, jog būtų keičiamos mūsų, gyventojų, interesus pažeidžiančios statyboms taikomos teisės normos“, – pridūrė bendruomenės pirmininkė.
Berčiūnų žemės ūkio bendrovės vadovė Oksana Puronaitė įsitikinusi, jog gyventojų juntama smarvė – subjektyvus dalykas.
Pasak jos, visa konstruktyvioji reikalo dalis byloja apie tai, kad srutų talpykla pastatyta nenukrypstant nuo Lietuvoje galiojančių teisės aktų, statybos vykdytos atitinkant visus reikalavimus. Mėšlidė kaip tik ir statyta siekiant gyventi tvariau, ekologiškiau, vystant modernų žemės ūkį.
Bet daukniūniškis Rolandas Vasiliauskas skundžiasi, kad dvokas sklinda ne vien iš duobės. Smarvė kyla ir nuo asfaltuoto kelio, kuriuo iš Berčiūnų žemės ūkio bendrovės važiuoja automobiliai, cisternomis vežantys duobės turinį.
„Iš tikrųjų mes net nežinome, kas ten vežama, – sako. – Bet pagal tai, ką matome išlaistyta ant kelio, galima neabejoti, kad vežamas skystas mėšlas – srutos. O dar man, važiuojančiam lengvuoju automobiliu, teko prasilenkti su tokia cisterna, paskui turėjau ilgokai vėdinti mašinos saloną, kol dingo prasilenkiant įsismelkęs srutų dvokas.“
Vyro žiniomis, cisternos link duobės važiuoja ne kasdien. Tačiau tomis dienomis, kai važiuoja, reisai būna labai dažni.
„Ir dar atkreipėme dėmesį, kad tų mašinų vairuotojai nesilaiko eismo taisyklių – lekia gerokai didesniu greičiu, nei leidžiama. Pastačius lagūną po Daukniūnus ne tik pasklido smarvė, dar ir gyventi tapo nesaugu dėl nutrūktgalvių vairuotojų“, – gyventojų bėdas vardijo R. Vasiliauskas.
E. Lunskis sako, kad daukniūniškių problema žinoma, tačiau jo rankos surištos – bendrovė turi visus būtinus leidimus. P. Židonio nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis sako, kad jam, o ir visai Savivaldybės vadovybei daukniūniškių problema žinoma dar nuo praėjusių metų pabaigos.
Būtent tada, sužinoję apie srutų talpyklos statybas, Daukniūnų ir aplinkinių vietovių žmonės surinko parašus ir kreipėsi į Savivaldybę pagalbos.
Gyventojai neabejojo, kad duobė skleis dvoką, tad prašė paveikti būsimuosius jos savininkus, kad arba būtų sustabdytos statybos, arba kad bendrovė bent imtųsi priemonių dvokui suvaldyti.
„Gavę gyventojų kreipimąsi, bendravome su Berčiūnų žemės ūkio bendrovės vadovybe, kuri ir mums įrodė, kad statyboms turi visus leidimus. Beje, lagūnai statyti išduoti net du leidimai“, – patvirtina E. Lunskis.
Svarstant klausimą dėl lagūnos uždengimo, E. Lunskis teigia išgirdęs, jog tai kainuotų kelis šimtus tūkstančių eurų. Tad bendrovės vadovai pažadėjo ieškoti galimybių, bet neįsipareigojo to padaryti.
Tad Savivaldybės atstovai surašė ir rajono mero vardu išsiuntė raštą, adresuotą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei.
„Rašte nurodėme Daukniūnų gyventojų iškeltą problemą ir drauge paprašėme, kad įstatymų leidėjai pildytų ar kitaip taisytų teisės aktus, leidžiančius minimas statybas“, – aiškina E. Lunskis.
Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, Seimo vadovės prašoma pasirūpinti, kad ateityje tokių srutų talpyklų, kokia atsirado Daukniūnuose, statytojai, dar statybų nepradėję, privalėtų jas viešinti. Antrasis Seimo pirmininkei pateiktas prašymas – mėšlidėms nustatyti apsaugines zonas, kad jos būtų statomas kuo toliau nuo gyvenviečių bei sodybų.
„Atsakymo, bent jau kol kas, mūsų kreipimasis nesulaukė“, – pripažino E. Lunskis. O lagūnų, tokių pat ar panašių į pastatytą Daukniūnuose, anot jo, rajone turėtų rastis ir daugiau. Jų prisireiks pastačius biodujų jėgaines netoli Šilagalio ir Velželio.
