Lietuvoje pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 proc. punktais ir sudaro 69 proc. Estijoje apvalinama jau nuo sausio 1 d., tam pritaria 73 proc., Latvijoje – 56 proc. gyventojų, o euro zonos vidurkis – 61 proc.
2024 m. kovo pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos banko inicijuotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą. Juo vadovaujantis nuo 2025 m. gegužės 1 d. galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama. Apvalinimo iniciatyva siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir užtikrinti patogesnį atsiskaitymą.
Apvalinimo taisyklė bus taikoma tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Apvalinama bus iki artimiausio 5 kartotinio – į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Kainos ir toliau bus nustatomos 1 euro cento tikslumu. Matematinis apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą bus sumokama 1 ar 2 ct mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 ct daugiau. Ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins.
Pradėjus apvalinti, 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ar paslaugų teikimo vietose.
Apvalinimo taisyklė nebus taikoma atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusios išmokoms, pensijoms ir kitos socialinės apsaugos išmokos (net ir mokamos grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
Kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas bus mažesnė nei 5 euro centai, apvalinama nebus.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad nuo euro įvedimo pamestų 1 ir 2 euro centų monetų vertė sudaro daugiau nei 2 mln. Eur. Kasmet prarandama trečdalis milijono eurų. Be to, dauguma 1 ir 2 euro centų monetų mokėjimams panaudojamos tik vieną kartą, o tai nėra tvaru.
Apvalinimo taisyklę jau taiko septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija, Estija.
Komentarai
Kyla klausimų , kaip Lietuvos žmonės yra informuoti apie Lietuvos banko inicijuotą įstatymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo … ir kad jau tas įstatymas priimtas..ir, kad tiek proc. žmonių pritaria ….? kaip Lietuvos piliečiams apie tai sužinoti, kada nebeprenumeruojama spauda, retas gyventojas vyresnio amžiaus naudojasi kompiuteriu arba žiūri televizorių. Iš kur gauta tiek procentų pritarimų, kai didesniuose miestuose jokios gyventojų apklausos vykdymas nestebimas…Kas čia yra vykdoma?
Kyla klausimų , kaip Lietuvos žmonės yra informuoti apie Lietuvos banko inicijuotą įstatymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo … ir kad jau tas įstatymas priimtas..ir, kad tiek proc. žmonių pritaria ….? kaip Lietuvos piliečiams apie tai sužinoti, kada nebeprenumeruojama spauda, retas gyventojas vyresnio amžiaus naudojasi kompiuteriu arba žiūri televizorių. Iš kur gauta tiek procentų pritarimų, kai didesniuose miestuose jokios gyventojų apklausos vykdymas nestebimas…Kas čia yra vykdoma?