P. Židonio nuotr.

Darganoti orai nesutrukdė Panevėžiui tapti vakcinacijos lyderiu

Darganoti orai nesutrukdė Panevėžiui tapti vakcinacijos lyderiu

Net ir iki bulvakiasio nepvyko pasiekti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, liepos pradžiai, numatyto 70 proc. Lietuvos gyventojų paskiepijimo nuo koronaviruso infekcijos rodiklio. Kol kas jis, kaip šį pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, siekia 61,6 proc. , o vakar pasiskiepijo tik 220 žmonių.

Bent sekmadienis parodė, kad darganotas ir šaltas oras (kas labai paranku COVID-19 virusui plisti), deja, numuša ūpą pasiryžusiems nuo mirtinai pavojingos infekcijos vakcinuotis, jei to iki šiol to dar nepadarė. Vilniuje iki šio pirmadienio iš viso vakcinuota 62,4 proc. gyventojų, Vilniaus rajone – 50,4 proc., Kaune – 64,6 proc., gretimoje Kauno rajono savivaldybėje – 62,2 proc.

Nors santykinis dviejų pastarųjų savaičių sergamumo COVID-19 rodiklis Klaipėdoje smarkiai išaugęs (100 tūkst. gyventojų nustatyta 1092,9 naujo ligos atvejo), iš didžiųjų savivaldybių gyventojų klaipėdiečiai vakcinuojasi vangiausiai (53,2 proc.). Tuo pačiu didžiausią skiepijimo nuo kovido ligos rodiklį iš didmiesčių pasiekė Panevėžys (65,5 proc.), šioje srityje pralenkęs Šiaulius (60,3 proc.). O Šalčininkų rajono gyventojai ir toliau atkakliai nepasitiki mokslu bei netiki skiepų nauda, čia kol kas pasiskiepiję nuo COVID-19 infekcijos vos 39,3 proc. žmonių.

Mažiausias santykinis sergamumo rodiklis iš didžiųjų šalies savivaldybių – per pastarąsias 2 savaites fiksuotas naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų – išlieka būtent Panevėžyje (251,7 atv.), Šiauliai tuo pat metu šį rodiklį išsiaugino daugiau nei du kartus, – 546,7 atv.

Pastarąjį mėnesį vis didėjančiai Lietuvoje COVID-19 plėtrai nepasiduoda Kupiškio rajonas, kurio teritorijoje 2 paskutinių savaičių laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų nustatyta 105,8 naujo infekcijos atvejo, Visaginas (121,3 atv.) bei Raseinių r. savivaldybė (127,4 atv.). ELTA primena, jog per ankstesnes kovido bangas pastarosios dvi savivaldybės dažnai buvo minimos dėl jų teritorijose fiksuoto didžiausio sergamumo. Tačiau dabar antilyderiai šia prasme – jau kiti.

Santykiniu sergamumu tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių, naujausiais duomenimis, pirmauja Rietavo savivaldybė (1713,6 atv.), pralenkusi Telšių rajoną (1336,5 atv.) bei jau minėta Klaipėda, greta kurios lentelėje atsidūrė vasarotojų gausa ką tik besidžiaugusi kaimynė Palanga (1016,5 atv. – 100 tūkst. gyventojų, per 14 pastarųjų parų).

Savaitinis naujų atvejų pokytis Lietuvoje, kad ir būtų liūdna, – su pliuso ženklu (29,4 proc.), o per paskutines 2 savaites 100 tūkst. gyventojų priskaičiuota 490,4 naujo COVID-19 atvejo. Šalyje iš viso jau mirė 9604 koronavirusu užsikrėtę asmenys, iš jų 4810 – tiesiogiai nuo kovido ligos.

Vilniuje, kur pastarųjų 14 dienų sergamumo rodiklis – 498 nauji infekcijos atvejai 100 tūkst. žmonių, mirė 1752 užsikrėtę gyventojai (794 jų tiesiogine mirties priežastimi medikai nurodo COVID-19 ligą). Kaune (sergamumo rodiklis – 473,6 atv.) registruotos 933 užsikrėtusių infekcija asmenų mirtys (497 – kovido aukos). Klaipėdoje iš viso mirė 477 infekuotieji (195-ių pirmine mirties priežastimi nurodyta minima infekcija).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Taip Panevėžys mažai gyventojų turėjo.Dabar išskiepijot ir dar daugiau sumažės…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų