Darbo rinkoje – atsisveikinimo nuotaikos

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.04.24 13:30

Karantinas toliau augina bedarbių gretas Panevėžyje. Veiklą sustabdžiusios įmonės atleidžia darbuotojus, o be pajamų likę panevėžiečiai tvirtina, kad darbo paieškos dabartiniu metu veda į depresiją.

Su darbo skelbimais susijusiose socialinių tinklų paskyrose – sujudimas. Papildomas pajamas plušant internetu siūlo įvairiausio plauko platintojai. Dar daugiau prašančiųjų darbo.

„Ieškau bet kokio darbo“, – tokią žinutę kas kartą į viešąją erdvę paleidžia ir panevėžietis Židrūnas Bernatonis.

Paskutinėje darbovietėje jis dirbo su metalu, bet, pasijutęs išnaudojamas, prieš kelis mėnesius išėjo. Židrūnas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir bando ieškoti naujo pajamų šaltinio.

„Esu daug kur dirbęs“, – sako Ž. Bernatonis.

Anot jo, dar niekad nėra buvę taip sunku rasti naują darbą.

Išsiskyręs ir alimentus už vaiką mokantis panevėžietis gauna 40 proc. paskutinės algos dydžio bedarbio išmoką, o darbo pasiūlymų visiškai nesulaukia.

„Užimtumo tarnyba iš karto trims mėnesiams nuo karantino pradžios nukėlė gyvą susitikimą su manimi, iš jų negaunu jokių pasiūlymų. Niekas nieko nesiūlo ir internete“, – guodžiasi bedarbis.

Į skelbimus apie lengvą uždarbį internete jis net nežiūri – tokiais dalykais nepasitiki. Pasak Ž. Bernatonio, į darbo rinką atėjo tikra krizė.

Depresija bevaises darbo paieškas vadina ir panevėžietė Ineta Kulytė. Ji seka skelbimus internete, pati prašo darbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau kol kas – jokio rezultato.

„Man nesvarbu, ką dirbti, kad tik netoli namų būtų. Užimtumo tarnyboje artimiausiu metu paskirta ateiti tik birželio 1-ąją. Bandžiau visokius būdus, bet dabar susirasti darbą labai sunku“, – teigia bedarbė.

Jauna mama gyvena iš nedarbo išmokos. Iš tokių pinigų tenka išlaikyti šeimą su mažu vaiku.

Nedarbas auga

Užimtumo tarnyba ir toliau stebi augantį nedarbą tiek Lietuvoje, tiek Panevėžio mieste. Balandžio 20-osios duomenimis, Aukštaitijos sostinėje darbo neturėjo 10,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Tai net 2,2 proc. daugiau nei kovo 1-ąją, kai bedarbių buvo 8,5 proc.

Karantino laikotarpiu darbdaviai registruoja ir daug mažiau laisvų darbo vietų visuose sektoriuose. Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai balandžio 13–19 dienomis įregistravo 35 laisvas darbo vietas – tiek pat, kiek savaitę anksčiau, bet 3 kartus mažiau nei kovo 30 – balandžio 5 dienomis.

„Šiuo metų darbdavių ir darbo ieškančių asmenų susitikimo vieta – Užimtumo tarnybos svetainė. Visi darbdavių pasiūlymai skelbiami Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, kur ieškantys darbo gali gauti paslaugas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Taip pat Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims elektroniniu paštu siunčiami individualizuoti pranešimai apie laisvas darbo vietas“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Daugiausia laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje registravo žemės ūkio (37 proc. visų laisvų darbo vietų) ir apdirbamosios gamybos (29 proc.) įmonės.

„Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse daugiausia laisvų darbo vietų siūloma ūkio darbininkams dėl sezoninių darbų žemės ūkyje. Pavyzdžiui, „AUGA Smilgiai“ jau ieško darbininkų cukriniams runkeliams ravėti“, – pažymi M. Jankauskienė.

Ši žemės ūkio bendrovė internete skelbiasi, kad už dieną runkelių lauke galima užsidirbti ir 50 eurų. Įmonės administratorė Snieguolė patikino, kad į tokį pasiūlymą kasmet atsiliepia tikrai nemažai žmonių, bet šiemet tokiam darbui registravosi tiek, kad visų bendrovė gali ir nepajėgti priimti.

„Prieš savaitę pasiskelbėme ir jau dabar turime 200 norinčiųjų. Žmonės liko be darbų, kitiems prastovos, be to, ir dirbantieji nori papildomai užsidirbti per vasarą. Mūsų laukai apima apie 140 ha, tad rankų reikės – anksčiau per vasarą čia prasisukdavo apie 200 ravėtojų: vieni dieną pratempia, kiti ir visą sezoną dirba“, – pasakojo administratorė.

Masiniai atleidimai

Kitos įmonės priverstos traukti stabdį ir jau skelbia apie darbuotojų atleidimą. Nuo karantino pradžios visoje Lietuvoje Užimtumo tarnybą apie tai informavo 25 darbdaviai. Planuojama atleisti 1,3 tūkst. darbuotojų.

Žmones Lietuvoje atleidžia net mokyklos, tokie prekybos tinklai, kaip drabužių parduotuvės „Lindex“, „Topo centro“ prekybą vykdanti „Topo grupė“, mėsos pramonė, „Kelių priežiūra“ ir net užsienio bendrovės.

Panevėžyje 11 ištikimų darbuotojų praėjusią savaitę paleido ir miestą pasaulyje reprezentavusi žinoma stiklo meno dirbinių gamintoja įmonė „Glasremis“.

„Skaudu buvo atsisveikinti su žmonėmis, kartu dirbusiais dvidešimt metų“, – teigia įmonės vadovas Remigijus Kriukas.

Jis atleido stiklo pūtėjus, vieną iš dviejų finansininkių. Įmonėje dar liko 9 darbuotojai. Patekusi į Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, bendrovė įpareigota dar tris mėnesius išlaikyti atleisti planuojamus darbuotojus, jei jie turi nepilnamečių vaikų.

„Dar liko dirbti šlifuotojai – jiems darbo galėčiau atrasti dar ilgai, bet tokia situacija, kad tenka stabdyti veiklą. Laikinai gesiname krosnis ir labai tikiuosi, kad rudeniop vėl pajudėsime“, – viliasi verslininkas.

Galiausiai po tokios priverstinės optimizacijos įmonėje jis turėtų likti vienas su finansininke. Sunkmečiu stiklininkas numatęs užsiimti tik jau pagamintų dirbinių prekyba.

„Nebeliks gamybos, bet prekiausim tuo, ką sukaupėme. O prekių turim keleriems metams į priekį“, – sako R. Kriukas.

Tokius nelauktus pokyčius, anot jo, lėmė sustoję užsakymai. Anksčiau dėl reikalingos prekės eilės nusidriekdavo, dabar, pasak stiklininko, net įmonės telefonai tyli lyg užkeikti.

Būrį ilgamečių darbuotojų atleidęs R. Kriukas įmonės veiklos nestabdo – užsiims keleriems metams į priekį prigamintų meninio stiklo dirbinių prekyba. Asmeninio archyvo nuotr.

Tikisi sugrįžti

R. Kriukas abejoja, ar grįš į senas vėžes ir po karantino. Stiklo dirbiniai – prabangos prekė, kurios krizės prispaustiesiems turbūt prireiks dar negreit.

„Jau išgyvenau vieną sunkmetį – visa Lietuva tada išlaidavo, bet pasaulyje jautėsi pirmieji ekonominės krizės signalai. Tuomet išsiverčiau be atleidinėjimų. Daug keliauju, turiu ryšių užsienyje, ir dabar galiu pasakyti, kad bus blogai ir Lietuva visiškai nieko nepadarė, kad išgelbėtų verslą“, – mano „Glasremis“ vadovas.

Pasiskolinusi milijardus eurų, anot jo, Lietuvos valdžia kol kas mėto kruopas pagalbos ištroškusiesiems. Kitos šalys seniai dalija paramą, ypač operatyviai, pasak pašnekovo, remiami stiklo šalies – Čekijos – stiklininkai. Lietuvoje R. Kriukas jaučiasi vienišas stiklininkas, kuriam teko priimti baisų, bet sąžiningą sprendimą.

„Versle ir mene reikia išlikti sąžiningam. Mano atleisti žmonės labai geri darbuotojai, imlūs ir atsakingi. Tikiuosi, ilgai jų neužlaikysiu poilsyje ir, kai tik laikai pagerės, visi vėl susilėksime“, – optimizmo stengiasi neprarasti verslininkas.

Stiklo gamybos specialistams būtų sunkų persikvalifikuoti po tiek metų, praleistų vienoje srityje. Pats R. Kriukas tikina nieko kito nemokantis daryti, tad nagais kabinsis į savo verslą.

„Jei mano situacija negerės metus ir ilgiau, jau tikriausiai nebesurinksiu buvusios komandos, o naujų žmonių rasti tokiam išskirtiniam darbui ne taip paprasta. Bet reikia tikėti – mes tik laikinai stojame“, – dar kartą pabrėžė panevėžietis.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #karantinas
• #nedarbas
• #Panevėžys
• #Verslas