Kartu su „Vaikystės šilelio“ stovykla parduodama ir ją valdanti viešoji įstaiga. A. Samulionytės nuotr.

Dar vienai nugyventai stovyklai ieško pirkėjo

Dar vienai nugyventai stovyklai ieško pirkėjo

Panevėžio rajone pardavinėjama dar viena remonto besišaukianti vaikų vasaros stovykla.

Prieš mėnesį naujų šeimininkų sulaukė „Trimitas“, dabar nekilnojamojo turto brokeriai pirkėjo ieško toje pačioje Karsakiškio seniūnijoje esančiam „Vaikystės šileliui“.

Pirkinys Žaliosios draustinyje

Remonto besišaukianti „Vaikystės šilelio“ stovykla parduodama kartu su ją valdančia viešąja įstaiga.

Nekilnojamojo turto brokerės Astos Samulionytės teigimu, skelbimas apie pardavimą pasirodė tik Joninių savaitgalį, tačiau tokiu turtu jau susidomėjo du potencialūs pirkėjai.

Brokerės teigimu, ką daryti su įsigytąja viešąja įstaiga ir jai priklausančia stovykla – naujojo šeimininko pasirinkimo laisvė. Ji neatmeta, kad vieta gali būti tinkama ne tik vaikų poilsiui, bet ir kitoms veikloms, pavyzdžiui, senjorų globos namams.

Pardavinėjama stovykla įsikūrusi vos dešimt kilometrų nuo Panevėžio, vaizdingoje vietoje, Žaliosios girios draustinio pakraštyje, ant Lėvens upės kranto.

Stovyklos 12 ha sklypas pagal panaudos sutartį išnuomotas neatlygintinai iš valstybės iki 2085 metų.

„Vaikystės šilelis“ gyvuoja 37-erius metus. Pirmą kartą poilsiautojai į jį susirinko dar 1985-ųjų vasarą.

Stovyklą perėmusi viešoji įstaiga įkurta dar po dešimtmečio – 1995-aisiais.

Dabar šioji kartu su visa sena, sovietmetį menančia infrastruktūra – dešimt gyvenamųjų poilsio namelių, valgykla, kūrybinėmis dirbtuvėmis, krepšinio, tinklinio aikštynu ir futbolo stadionu pardavinėjami už 250 tūkst. eurų.

A. Samulionytės nuotr.

Savivaldybė užsuko čiaupą

Nors pardavėjai skelbia, kad stovyklos poilsio nameliuose vienu metu gali apsistoti iki 400 žmonių,

net ir dabartiniu vasaros karštymečiu poilsiautojų joje gerokai mažiau.

„Vaikystės šilelio“ direktorė Daiva Arelytė patvirtino, jog šiuo metu vasarojančių vaikų – vos apie 130.

Daug metų stovyklautojų gretas papildydavo vaikai iš socialiai remtinų Panevėžio rajono šeimų. Jų vasaros poilsį apmokėdavo rajono Savivaldybė.

Visgi šios finansinės injekcijos nebeliko kilus ažiotažui dėl prastų gyvenimo sąlygų.

„Rajono Savivaldybė daug metų pagal „Vaikystės šilelio“ pateiktą pasiūlymą iš Visuomenės sveikatos programos finansuodavo socialiai remtinų vaikų stovyklavimą. Tačiau pastaruosius keletą metų šitos stovyklos projektų nebefinansuojame“, – teigė rajono vicemeras Antanas Pocius.

Pašiurpino sąlygos

Anot vicemero, santykiai su šia stovykla nutrūko, kai dar 2019-ųjų vasarą rajono Savivaldybę ir „Sekundės“ redakciją pasiekė skundas dėl netvarkos.

Savo vaiką į „Vaikystės šilelį“ atvežusi mama, stovyklavietės interneto svetainėje mačiusi publikuojamas tvarkingai atrodančių namelių ir teritorijos nuotraukas, apstulbo, kai pati atvykusi išvydo kitokį vaizdą: namelyje pro langus košė vėjas, skylės tokios, kad vietomis matyti laukas, grindys atsilaupiusios ir seniai nedažytos. Vietoj užuolaidų, anot mamos, kabėjo atspurę skudurai, patalynės užvalkalai, skaičiuojantys bene kelis dešimtmečius, suplyšę. Be to, kai kur žolė siekė vaikams net iki kelių.

„Negaliu patikėti, kad gali būti šiais laikais dar tokių apleistų stovyklų. Stovykla alsuoja sovietmečiu. Tik kaina europinė – už 10 dienų poilsį – 160 Eur. Tad pavadinimas „Vaikystės šilelis“ nelabai kaip skamba, geriau – „Vaikystė sovietmečiu“, – tuomet ironizavo mama.

Rajono Savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai patikrinę rado nemažai trūkumų: netvarkingų elektros kištukinių lizdų, kai kur varvantį stogą, netgi pasigedo elementarios švaros.

„Stovyklos administracija pateikdavo, kad viskas ten gerai, kad turi higienos pasą, o paaiškėjo, kad jo terminas neribotas. Taip ir išėjo, kad tam tikros vietos liko netvarkingos. Sakėme, kad jei susitvarkys, galėsime pratęsti pokalbį“, – pamena A. Pocius.

Šią vasarą už 10-ies dienų poilsį „Vaikystės šilelyje“ kaina siekia jau 260 eurų.

Pasak vicemero, „Vaikystės šilelis“ ir šįmet buvo pateikęs paraišką dėl vaikų stovyklavimo, bet Savivaldybė šios paslaugos nebepirko.

„Ten padėtis nė kiek nepasikeitė ir mes nerizikavome leisti vaikų. Stovyklavimas „Vaikystės šilelyje“ tik viena iš daugelio Savivaldybės finansuojamų priemonių. Vaikai neliks be pramogų“, – teigė vicemeras.

Stovykla vegetuoja

A. Pocius svarsto, jog stovyklos valdytojai vien savo pajėgomis, be finansinės injekcijos iš šalies, veikiausiai nepajėgūs jos sutvarkyti taip, kad neliktų prie ko prikibti.

„Juolab nemanau, kad rajono Savivaldybė turėtų gelbėti stovyklą. Ten didelė teritorija ir milžiniškai daug investicijų į ją reikia norint, kad atitiktų tokioms vietoms keliamus šiandienos reikalavimus. Dabar jie visai kitokie nei prieš dvidešimt metų. Reikia pripažinti, kad ta stovykla iš principo tik vegetuoja“, – sako mero pavaduotojas.

Jis svarsto, jog jei pirkėjas neturės įsipareigoti išsaugoti stovyklą, gali būti, kad ši vasara joje moksleiviams bus paskutinė.

„Verslas moka pinigus skaičiuoti, jis pasirinks naudingiausią variantą“, – neabejoja A. Pocius.

Nenori „trali vali“

„Vaikystės šilelio“ stovykla priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai.

Jos pirmininkas Audrius Gelžinis teigia turintis tikslą pritraukiant investicijų išsaugoti stovyklą.

„Tai vieta, skirta rekreacijai, o jai galimybių – milijonas. Mes vien savo jėgomis visų neišnaudojame. Kad idėjos realizuotųsi, reikia ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių. Ar tai bus dar vienas mūsų įstaigos dalininkas, dar vienas partneris, ar norės pats vienas plėtoti dabartinę infrastruktūrą – jau derybų klausimas“, – kalbėjo A. Gelžinis.

Anot pirmininko, stovyklai atnaujinti finansavimo tikėtasi ir teikiant projektus ES paramos fondams, tačiau iki šiol tokios pastangos nebuvo sėkmingos.

„Labai daug idėjų, kaip įveiklinti tą nuostabų objektą, kad jis atitiktų ir rekreacinę žemės paskirtį, ir viešosios įstaigos idėją, kad ten neatsirastų koks trali vali – vestuvėms švęsti kaimo sodybų ir taip užtektinai. Rašėme europinius projektus, tokius banalius pragmatiškus, ūkiškus, bet vis nepereiname atrankos, nes esame netinkamas pareiškėjas: nei mes ūkininkai, nei kaimo gyventojai. Kad tokios stovyklos išliktų, reikia ir politinio požiūrio. Ir „Trimitas“ Panevėžio rajone neišgyveno, o juk puiki stovykla buvo“, – mano pirmininkas.

Pastaroji stovykla, priklausiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, jau pirmajame aukcione sulaukė pirkėjo.

Valstybės turto bankas ją pardavinėjo už 156 tūkst. eurų pradinę kainą. Aukcionas ne tik pateisino, bet ir gerokai pranoko pardavėjų lūkesčius. Jo laimėtojas už nugyventą „Trimito“ stovyklą vaizdingo pušyno ir Lėvens upės apsuptyje, Bygailių kaime pasiūlė kone dvigubai didesnę sumą. Buvusią stovyklą įsigijo dvi bendrovės: viena jų, registruota Mažeikiuose, verčiasi didmenine prekyba naujais ir dėvėtais drabužiais bei avalyne, kita, veikianti Panevėžyje, užsiima nekilnojamojo turto nuoma.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų